Kylant grėsmei pietrytiniame Gedimino kalno šlaite stovinčioms Aukštutinės pilies liekanoms, Vyriausybė dar šiemet ieškos papildomų lėšų kalnui tvarkyti. Tam gali prireikti iki 5 mln. eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Didžiausia grėsmė yra pietrytinis šlaitas – nauja grėsmė, kur ekspertai negali garantuoti, kad neįvyks kas nors rimčiau, nei yra nuošliaužos, – žurnalistams teigė premjeras. – (Skirsime – BNS) tiek, kiek reikia. Nes bus didžiausias akibrokštas šimtmečiui, jei mes turėsime problemų su mūsų valstybę simbolizuojančiu istoriniu-kultūriniu objektu.“
Kalną, taip pat Aukštutinės pilies liekanas kartu su premjeru, aplinkos ministru, Lenkijos bei Lietuvos ekspertais antradienį apžiūrėjusi kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson sakė, kad pradedamam tvarkyti šiaurės vakarų šlaitui, kur šiuo metu matomos didžiausios nuošliaužos, iš viso ketinama skirti apie 2,9 mln. eurų. Už šiuos pinigus pirmiausia bus įrengta lietaus nuotekų sistema, užpiltas specialus atsparus temperatūrai ir krituliams gruntas, prieš tai nukastas maždaug metras senojo grunto ir suformuotos skaldos terasos, tuomet kalnas bus apsodintas velėna.
„Kitam židiniui, t. y. pietrytiniam šlaitui sutvarkyti, manoma, kad tai gali siekti 5 mln. eurų“, – žurnalistams teigė ministrė, premjero paprašyta patikslinti reikiamas išlaidas.
Ji sako, kad šių lėšų reikės siekiant užkirsti kelią būsimoms nuošliaužoms, tačiau sisteminis kalno tvarkymas, anot jos, „pareikalaus dar didesnių investicijų“, kadangi ketinama atlikti ir išsamesnius geologinius tyrimus.
Tikimasi techninį projektą dėl pietrytinio šlaito tvarkymo baigti iki rugsėjo, prieš tai bus sulaukta Lenkijos geologijos tarnybos ekspertų išvadų. Ministrė sakė, kad darbus bus siekiama pradėti dar šiemet, baiminantis pavasarinio polaidžio.
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Lenkijos ekspertų nuomonės paprašyta dėl to, jog jie turi patirties vykdant tokius projektus.
„Mes kitos išeities neturime, nes vertinant tai, ką sako ir ekspertai, atėjus liūčių sezonui, pavasariniam polaidžiui gali būti situacija labai prasta. Žinia, kad per mėnesį vienu centimetru plyšys (likusioje Aukštutinės pilies sienoje) pajudėjo, turime bent jau įsivaizduoti, kokia yra grėsmė“, – sakė S.Skvenelis.
Šiuo metu kalną neinvaziniu kompiuterinės tomografijos būdu tiria Lenkijos geologijos tarnybos atstovai, jie savo išvadas dėl pietrytinio šlaito žada pateikti per tris savaites.
„Mums reikia dviejų savaičių tyrimams, po šių trijų savaičių mes pažadėjome jūsų kanclerei Mildai (Dargužaitei) rekomenduoti, ką turėtumėte daryti vėliau. Bet vėliau, vadinasi, dar iki lietaus sezono. Situacija yra daug pavojingesnė, nei šiaurės rytiniame šlaite. Aš labiau baiminuosi dėl šios pilies, ne dėl pilies bokšto. Galite matyti įtrūkimą sienoje, tad galite įsivaizduoti – dalis pilies liekanų yra ant nuošliaužos“, – žurnalistams teigė Lenkijos geologijos tarnybos vadovas Slawomiras Mazurekas (Slavomiras Mazurekas).
Jis pabrėžė, kad itin status 40-50 laipsnių kalno šlaito nuolydis yra didelis, tad reikia nemažai laiko suvaldyti nuošliaužoms.
S.Skvernelis ir L.Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad ateityje bus sprendžiama, kaip įvertinti visą kalno būklę, nes problemų gali kilti ir dėl kalne esančių užpiltų tunelių.
„(Turime – BNS) įdiegti normalią monitoringo sistemą, pasiruošti galimai krizei, jei tokia įvyktų ir, aišku, skubiai ieškoti būdų nelaukiant kitų ar dar kitų metų, ieškoti galimybių dar šiemet skelbti konkursą, darbus, ieškoti galimų finansavimo šaltinių, kad būtų galima bent didžiausias rizikas suvaldyti“, – sakė premjeras.
Jis taip pat piktinosi, kad 2008-aisiais buvo nutrauktas kalno stebėjimas specialia technika.
Anot premjero, situaciją koordinuoti atskiroms ministerijoms tampa sudėtinga, todėl tolesnius sprendimus žada priimti Vyriausybė – artimiausias pasitarimas dėl Gedimino kalno numatomas pirmadienį.
Lietuvos nacionalinis muziejus prieš susitikimą su Vyriausybės atstovais informavo, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“. Su ja pasirašyta sutartis.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, didesnė naujausia – šių metų kovą. Šiemet kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas lankytojams beveik keturis mėnesius.
Kultūros ministrė anksčiau teigė, kad Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos. Kai kurie kalno tvirtinimo darbai atlikti jau šiemet.
Autorius: Ignas Jančiauskas, BNS
