Vilniaus centre, tarp „Green Hall“ verslo slėnio ir Neries upės medžiuose praeitą savaitę iškilo 8 inkilai. Vienas jų – neįprastai didelis – kaip tikisi ornitologai, galbūt patrauks vieno retųjų paukščių, didžiojo dančiasnapio dėmesį.

Inkilai Neries krantinės medžiuose – tai pirmasis žingsnis kuriant paukščių oazę pačiame Vilniaus centre. Artimiausiomis dienomis inkilai iškils ir ant verslo centro „Green Hall“ stogo, o balandį verslo slėnį vystanti bendrovė „Urban Inventors“ uogas vedančiais augalais – medžiais ir krūmais – apsodins upės pakrantę. Ornitologai tai vadina labai svarbia miesto gamtai iniciatyva, kuri sukurs gerbūvį žiemoti į Lietuvą atskrendantiems paukščiams.

Didžiausias inkilas – dančiasnapiui

„Paukščiai ir žmonės gali puikiai sugyventi ir miesto šurmulyje. Juo labiau, kad Vilnius žalias ir pakankamai ramus miestas. Sparnuočiams juk reikia ne tiek ir daug – vietų perėjimui, maisto ir tam tikro saugumo“, – sako biomedicinos mokslų daktaras, biologas Darius Stončius. Trečiadienio pavakarę, Upės gatve važiuojantys vilniečiai, galėjo matyti jį besikarstantį po Neries krantinės medžius.

„Šioje vietoje neturime senų, didelių medžių, kurie padeda pritraukti didesnę paukščių įvairovę, tačiau visai šalia labai žalias Žvėryno mikrorajonas – tai didelis pliusas. Taip pat yra upė, kuri „atneša“ dar kitokius paukščius. Tam ir darome, keliame šiuos inkilus, kad tokiomis paprastomis priemonėmis sukurtume sparnuočiams gyvenamą vietą ir jų čia pritrauktume“, – pasakoja D. Stončius.

Pasak ornitologo, vienas egzotiškiausių paukščių, kurio dėmesį tikimąsi patraukti yra didžiulė antis – didysis dančiasnapis, kuris yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Šie paukščiai jau pamilo Vilniaus centrą – didysis dančiasnapis peri ir Sereikiškių parke, ir Prezidentūros kieme, o paukščių mylėtojai šalia Neries juos gali pastebėti ir perėjimo metu, ir žiemą. „Manau, ši vieta krantinėje dančiasnapiui turėtų patikti – šalia upė, o gatvė, nors ir pačiame miesto centre, nelabai triukšminga, judėjimas nėra itin didelis. O jei dančiasnapis nepasirodytų, šioje vietoje tikrai galėtų apsigyventi klykuolė – dar viena ančių rūšis, perinti uoksuose arba inkiluose“, – sako D. Stončius.

Likę inkilai skirti mažesniems sparnuočiams – varnėnams, žvirbliams, naminei ir mėlynajai zylėms, karklažvirbliams, margasparnėms musinukėms. „Balandžio pradžioje jau tikrai žinosime, kiek inkilų užimta. Pradžioje žmonės gali to nepastebėti, nes tam reikia nemažai laiko, tačiau visiems, kurie čia lankosi, kur ir kas apsigyveno tikrai pasimatys gegužės-birželio mėnesiais, kai paukščiai išperės jauniklių“, – sako Darius.

Green Hall inkilai
Nuotr.: SBA

Lauks pelėsakalio

Jau artimiausiomis dienomis šalia Neries iškils ir dar pora inkilų, tačiau įrengti jie bus ne pakrantės medžiuose, o ant „Green Hall“ verslo centro stogo. Kaip pasakoja Darius Stončius, yra vilties, kad juose apsigyventi galėtų dar vienas į Raudonąją knygą įtrauktas paukštis, pelėsakalis.

„Daugelis nustemba išgirdę, kad ruošiamės kelti inkilą pelėsakaliui – žmonėms sunku įsivaizduoti, kad plėšrusis paukštis galėtų gyventi visai šalia, miesto centre. Bet pelėsakalis toks yra – Vakarų Europoje jis gana įprastas miesto paukštis. Didžiuosiuose miestuose jie peri pačiame centre, senamiesčiuose, bažnyčiose, nišose pastogėse. Vien Berlyne jų peri daugiau nei 200 porų. Yra jų ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, pavyzdžiui, uostamiestyje pelėsakaliai peri Klaipėdos universiteto pastate. Medžioti jie skrenda į miesto pakraščius, laukus, nes minta peliniais graužikais, o štai gyventi renkasi kuo aukščiau“, – pasakoja biologas.

Pasak jo, prisišaukti pelėsakalį į miestą gali būti nepaprasta, ir užtrukti keletą metų, tačiau kitų Europos miestų patirtis rodo, kad tai yra įmanoma.

Green Hall inkilai
Nuotr.: SBA

Vietų sparnuočiams mažėja

Modernėjant miestams, gerėja žmonių gyvenimo sąlygos, tačiau kartu atsiranda sunkumų paukščiams.

„Vilniuje paukščiams jau pradeda trūkti perėjimo vietų. Ateityje jų trūks dar labiau“, – konstatuoja biologas D. Stončius. Pasak jo, dabar stengiamasi statyti labai sandarius namus, šiltus, su kuo mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis, kad jie būtų taupesni, o tai reiškia, kad nėra jokių skylių, plyšių, kur galėtų įlįsti sparnuotis. „Paukščiams toks namas lyg dykuma žmogui“, – sako Darius.

Pasak jo, stikliniai pastatai miesto centre taip pat pavojingi sparnuočiams. „Labai svarbu, kad želdiniai nuo tokių pastatų būti atitraukti toliau ir šiuo požiūriu „Green Hall“ verslo slėnis yra sektinas pavyzdys. Medžiai atitraukti toliau nuo pastatų, stiklinių fasadų ir formuoja linijinį elementą Vingio parko link. Atitinkamai nukreipiami ir paukščiai. Sparnuočiai natūraliai baiminasi skristi per dideles atviras erdves, nes čia juos gali užpulti plėšrūnai, tad renkasi medžių priedangą ir traukiasi nuo pastatų“, – pasakoja biologas.

Pasak jo, naujų gyvenamųjų vietų paukščiams įkūrimas gali padėti spręsti perėjimo vietų problemas. „Manau, kad tokios iniciatyvos naudingos ne tik paukščiams, bet ir žmonėms. Verslo centre dirbantys žmonės didžiąją dalį dienos praleidžia uždaroje patalpoje, prie kompiuterių, tad šalia įsikūrę sparnuočiai jiems būtų puiki galimybė pamatyti paukštį iš arti. Tai prideda papildomos vertės šiai atokvėpio vietai. Svarbu, kad būtų noras tuos paukščius pažinti“, – sako Darius.

Green Hall inkilai
Nuotr.: SBA

Pietų stalas žiemojantiems sparnuočiams

„Green Hall“ verslo slėnį vystanti bendrovė „Urban Inventors“ pasirašė sutartį dėl šalia esančios Neries krantinės dalies apželdinimo. Bendrovės lėšomis balandį čia bus pasodinta dešimtys medžių ir krūmų, kurie sukurs oazę žiemoti į Lietuvą atskrendantiems paukščiams.

„Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės apželdinimo specialistais ir biologais,  atrinkome medžių ir krūmų rūšis, kurie būtų neinvaziniai, „vietiniai“, o kartu būtinai brandintų vaisius. Taip tikimės miesto centre sukurti paukščiams gyventi itin tinkamą vietą. O jau po to galėsime „Green Hall“ dirbančioms įmonėms dovanoti žiūronus ar teleskopus, kad darbuotojai galėtų stebėti kaimynų sparnuočių gyvenimą“, – pasakoja „Urban Inventors“ direktorius Lionginas Šepetys.

Neries pakrantėje, grupėmis, kad vestų daugiau vaisių, bus sodinami šermukšniai, gudobelės, karpotieji ožekšniai, putinai.

„Tai išskirtinė ir labai sveikintina iniciatyva. Keldami inkilus mes sukuriame buveines paukščiams, kurie gyvena čia vasarą ar ištisus metus, o naujieji želdiniai padės sukurti gerbūvį sparnuočiams, kurie pas mus atskrenda žiemoti – smilginiams strazdams, svilikams, juodiesiems strazdams, svirbeliams ir daugybei kitų. Visi jie minta uogomis, tad ši oazė juos trauks rudenį ir žiemą, o kartu, tikiu, taps įdomia vieta ir paukščius norintiems pažinti vilniečiams. Juk paukščiai yra šalia ir visada mus stebi. Tik mes per skubėjimą labai dažnai jų nepastebime“, – sako  dr. Darius Stončius.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist