Šiandien, 2017 m. kovo 30 dieną, po 15 metų, sostinės šilumos ūkis sugrįžta į vilniečių rankas. Nuo šiol šilumos ūkį vėl administruos Vilniaus miesto savivaldybė per jos įmonę „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT). Nuo 2002 metų Vilniaus miesto šilumos ūkį pagal nuomos sutartį valdė Prancūzijoje įsikūrusios bendrovės „Veolia“ antrinė UAB „Vilniaus energija“.

„Šiandien – istorinė diena Vilniaus miestui, vilniečiams. Po 15 metų pertraukos sostinės šilumos ūkis pagaliau grįžta miestiečiams. Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis. Mano tikslas, kad šilumos kaina vilniečiams ir toliau būtų kuo mažesnė, o šilumos ūkio valdymas – skaidrus ir efektyvus“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko, susigrąžinus šilumos ūkį lieka neišspręsti itin svarbūs klausimai dėl „Vilniaus energijos“ negrąžintų permokų šilumos vartotojams, nuomininko skolų ir kitų dalykų. „Noriu pabrėžti, kad pasitelkdami teisines priemones darysime viską, kad būtų išaiškinti visi nesąžiningos veiklos ar piktnaudžiavimo atvejai ir apgintas viešasis interesas“, – teigia vicemeras Valdas Benkunskas, VŠT Stebėtojų tarybos narys.

Pagrindinis VŠT akcininkas – Vilniaus miesto savivaldybė – ir įmonės vadovai vieningai sutaria, kad siekiant svarbiausio tikslo – užtikrinti mažiausią ekonomiškai pagrįstą šildymo ir karšto vandens kainą – būtina dirbti efektyviau, sumažinti šilumos nuostolius modernizuojant ūkį.

Pasak VŠT generalinio direktoriaus Manto Buroko, pirmiausia būtina užtikrinti įmonės veiklos stabilumą ir efektyvumą, būtina subalansuoti finansų srautus, tęsti paslaugų tiekimą miestiečiams ir drauge, įvertinti, kiek reikės investuoti į šilumos ūkio rekonstrukciją bei plėtrą ateityje.

„Jau šiais metams esame numatę rekonstruoti per 10 šilumos trasų atkarpų Vilniaus mieste. Planuojame modernizuoti kai kurias termofikacines ir rajonines katilines. Iš viso šiemet esame numatę investuoti per 11 mln. eurų. Nėra abejonių, kad ir ateityje modernizuosime šilumos ūkį, tobulinsime ir procesus, nes visa tai, greta kitų priemonių, leidžia siekti mažiausios ekonomiškai pagrįstos kainos už šildymą ir karštą vandenį“, – kalba M. Burokas.

Dar viena labai svarbi galutinės kainos vartotojams mažinimo dedamoji – kuro kainos valdymas. „Šiuo metu didžioji dalis šilumos gamybai naudojamo kuro – suskystintos gamtinės dujos. Sumažinus gamtinių dujų ir kito, aplinkos taršą didinančio iškastinio kuro, naudojimą, būtų galima sumažinti ir jo įtaką kainos didėjimui.

Kaip vieną iš veiklos prioritetų, VŠT numato ir klientų aptarnavimo gerinimą. Akcentuodamas klientams aktualią informaciją, VŠT vadovas primena, kad pasikeitus šilumos tiekėjui klientams naujų sutarčių sudaryti nebūtina. „Nuo kovo 30 d. už suteiktas paslaugas reikės mokėti „Vilniaus šilumos tinklams“. Visą informaciją, reikalingą mokėjimui atlikti, klientai ras mūsų sąskaitose. Kilus klausimų, į juos visus atsakys mūsų klientų aptarnavimo specialistai“, – kalba M. Burokas.

VŠT vadovas džiaugiasi, kad net 95 proc. darbuotojų tęs savo veiklą šilumos ūkyje. Pasak jo, bendrovė sieks išlaikyti geriausius specialistus ir veiklai atsidavusius darbuotojus, su kuriais drauge bus kuriama nauja įmonės kultūra ir įvaizdis.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar per sakurų žydėjimą turi būti draudžiamas eismas Upės gatve?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist