Būsto rinka toliau kaista: pernai sudaryta 12,3 proc. daugiau sandorių nei 2015 m. Tebevyraujant mažoms palūkanoms, didelė dalis butų perkama investiciniais tikslais ir tai kelia nekilnojamojo turto kainas. Lietuvos bankas atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti, jeigu to prireiktų.
„Bendras šalies, o ypač Vilniaus, būsto kainų metinis augimas paspartėjo. Tai daugiausia lėmė mažos palūkanos, nuosaikiai auganti ekonomika, kylantys atlyginimai, būsto kainų didėjimo lūkesčiai, emigrantų perlaidos, būsto nuomai pirkimas ir kiti veiksniai. Vis dėlto dažnai pamirštama įvertinti ilgalaikius ekonomikos, demografinius ir emigracijos iššūkius, kitas rizikas ir tai, kad tokia gausybė palankių veiksnių retai būna ilgalaikė. Kita vertus, naujausia statistika rodo, kad namų ūkiai nėra pernelyg įsiskolinę, o bankai kredituoja pamatuotai”, – ketvirtojoje metinėje Lietuvos banko konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Sostinėje gyventojų galimybes įsigyti būstą labiausiai didina padidėjusios gyventojų pajamos, Vilniuje susiformavusi specifinė palanki demografinė situacija, aktyvus bankų kreditavimas ir mažos palūkanų normos. Gyventojai būsto dažniau dairosi patraukliose, arčiau centro esančiose vietose, prioritetą teikia naujos statybos arba kokybiškesniam būstui, kurio kaina – didesnė. „Vis dėlto profesionalūs rinkos dalyviai sako, kad šiuo metu dėl pakilusių kainų jau gerai pagalvotų prieš pirkdami brangesnio segmento būstą Vilniuje”, – teigia T. Garbaravičius.
Lietuvos banko vykdytos apklausos rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių ir kreditorių lūkesčiai dėl būsto kainų kilimo šiuo metu yra subalansuoti, tačiau gyventojų optimizmas didėja. Vertinant finansinio stabilumo perspektyvą, nerimą kelia ir tai, kad mažų palūkanų aplinkoje, kai indėliai bankuose neduoda norimos grąžos, o alternatyvių didesnės grąžos ir mažesnės rizikos investicijų nėra daug, patrauklia investicija tampa būstas nuomai.
„Akivaizdžių spekuliacinės veiklos požymių būsto rinkoje kaip ir nematyti, išskyrus didėjančią dažniausiai nuomai įsigytų antrinių butų dalį, kuri 2016 m. pabaigoje sudarė 12,3 proc. viso butų fondo ir per 2015 ir 2016 m. padidėjo 0,9 proc. punkto. Vis dėlto gyventojai turėtų atsargiai vertinti NT plėtotojų kalbas apie tai, kad būstas ir toliau brangs – prieš įsigyjant būstą, turi būti atsakingai įvertinta šeimos finansinė padėtis ir galimi jos pokyčiai, įvertinta, kaip gali keistis paskolos įmokos padidėjus palūkanų normai”, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.
Perkantieji būstą nuomai didina būsto paklausą ir kainas, tačiau, pakilus palūkanoms, sumažėjus nuomininkų skaičiui ar nuomos kainoms, turbūt pirmieji suskubtų pardavinėti šiuos antrinius butus, ypač jei jie įsigyti už skolintas lėšas. Lietuvos bankas ir toliau atidžiai stebės situaciją NT rinkoje, o prireikus imsis Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytų ir kitų makroprudencinių priemonių rizikai suvaldyti.
