Tarp gyvybės ir mirties. Tokią amžinąją temą atspindinčią programą kovo 17 d. Vilniaus kongresų rūmuose savo klausytojams pristatys maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Koncerte „Prisikėlimo belaukiant“ skambės J. Sibelijaus, I. Stravinskio ir F. Schuberto kūriniai, kuriuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks kartu su žymiais Lietuvos operos solistais ir Kauno valstybiniu choru (vad. Petras Bingelis). Kovo 16 d. koncertą galės išgirsti ir Kauno valstybinės filharmonijos klausytojai.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius džiaugiasi galimybe likus mėnesiui iki Velykų klausytojus pakviesti pasiklausyti vienų iš genialiausių amžinąja gyvybės ir mirties tema parašytų kūrinių. „Tai yra ypatinga programa. Trys kūriniai, kurie yra labai skirtingi, bet visi jie susiję savo tematika – tai gyvųjų ir mirusiųjų karalystė. O menine prasme, aš manau, kad visi trys kūriniai yra iš tiesų labai genialūs“, – prieš koncertą sakė G. Rinkevičius.

Kovo 17 d. koncertą „Prisikėlimo belaukiant“ pradės suomių kompozitoriaus Jeano Sibelijaus (1865–1957) kūrinys „Tuonelos gulbė“. „Tuonelos gulbė“ – tai viena iš keturių legendų, sudarančių 1895 m. kompozitoriaus parašytą „Leminkeineno siuitą“, kitaip dar vadinamą „Keturiomis legendomis iš Kalevalos“. Pagal garsiausią suomių epą parašytame kūrinyje Tuonelos upė simbolizuoja požeminį pasaulį. „Kas yra Tuonelos gulbė? Yra tokia Tuonelos upė, kuri skiria gyvųjų ir mirusiųjų karalystę. Ir toje juodoje upėje plaukia gulbė, kuri, pagal suomių epą, saugoja mirusiųjų karalystę“, – apie įspūdingą kūrinio fabulą pasakojo G. Rinkevičius.

Po J. Sibelijaus „Tuonelos gulbės“ skambės naujų ir netikėtų formų kupina I. Stravinskio (1882–1971) Psalmių simfonija, puikiai atskleidžianti unikalų kompozitoriaus požiūrį ne tik į psalmes, simfonijos žanrą, bet ir į savo likimą apskritai. Tai vienas iš labiausiai jaudinančių ir dvasingiausių kompozitoriaus parašytų kūrinių. Kritikų nuomone, šio I. Stravinskio darbo paslaptis – tai ryšys tarp choro ir orkestro, dviejų elementų, šiame kūrinyje sukuriančių organišką visumą.

Antrojoje koncerto dalyje skambės austrų romantiko F. Schuberto (1797–1828) Mišios Es-Dur. „F. Schubertas – tai nuostabiausia, gražiausia dainavimo muzika, – įsitikinęs G. Rinkevičius. – O F. Schuberto Mišios Es-Dur yra paskutinis jo kūrinys, F. Schuberto gulbės giesmė. Taigi, ką mes pradžioje grojame ir kuo užbaigiame, yra labai gražiai susiję. Ir aš tikiuosi, kad tiek orkestras, tiek choras, tiek solistai publikai suteiks tikrai ypatingų pojūčių ir ypatingo supratimo apie tokias kategorijas kaip gyvybė ir mirtis“, – apie neeilinio koncerto idėją pasakojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius.

Koncerte „Prisikėlimo belaukiant“ be Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, diriguojamo maestro G. Rinkevičiaus, dalyvaus Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis), solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Tadas Girininkas (bosas), Edgaras Davidovičius (tenoras) ir Juozas Janužas (tenoras).

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro simfoninis koncertas „Prisikėlimo belaukiant“ įvyks kovo 17 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Kovo 16 d. 18 val. koncertas „Sakralioji klasika“ skambės ir Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietai parduodami „Tiketoje“, Vilniaus kongresų rūmų ir Kauno valstybinės filharmonijos kasose.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist