Gedimino kalnas: ar dar yra tikimybė formuotis nuošliaužai ir kada į kalną pakilsime pagrindiniu taku?

Pernai rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas rengti viso Gedimino kalno sutvarkymo projektas. Jau dabar istorinėje sostinės vietoje yra atlikti archeologiniai tyrimai bei statinių ir pastatų konstrukcijų, pamatų ir pagrindų įvertinimo darbai. Artimiausiu metu planuojama užbaigti inžinerinius geologinius tyrimus. Pagal šiuos tyrimus bus parengti du tvarkybos darbų projektai: pirmas – pietrytinei kalno daliai, antras – visai likusiai kalno daliai (išskyrus jau sutvarkytam šiaurės vakarų šlaitui ir piliakalnio aikštelei).

,,Nuo 2018 metų pabaigos vyksta ilgalaikiai Gedimino kalno aikštelės tvarkybos darbai – didžioji dalis aikštelės yra hidroizoliuota, paklotos akmens grindinio ir žolinės vejos dangos, įrengtos lietaus nuotekų, drenažo, laistymo tinklų sistemos. Šie darbai sprendžia atmosferinių kritulių surinkimo bei nuvedimo nuo aikštelės problemą, taip žymiai sumažinant nuošliaužų grėsmės tikimybę ir stabilizuojant šlaitus bei viso kalno būklę. Iki vasaros bus sutvarkyta beveik visa aikštelė”, – komentuoja Lietuvos nacionalinis muziejus (toliau: LNM).

Nors svarbiame istoriniame ir turistiniame sostinės objekte verda intensyvūs sutvarkymo darbai, pagrindiniu taku pakilti į Gedimino kalną galima bus ne anksčiau nei 2022 metų pabaigoje, kai bus užbaigti visi kalno tvarkybos darbai. Kol kas lankytojai užlipti ant kalno gali istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės, taip pat yra galimybė pakilti keltuvu.

Šios žiemos oro sąlygos kalnui yra nepalankios – šilti orai neleidžia formuotis įšalui, laikosi nuolatinė drėgmė. Nepaisant to, LNM užtikrina, kad kalno būklė yra sąlyginiai stabili ir daugiau nei du metus nėra fiksuojami žymesni judesiai ar deformacijos.

,,Didžiausias dėmesys ir toliau yra skiriamas pietrytiniam šlaitui, kurio tvarkybos darbų projektas bus parengtas dar šiais metais. Jo buvusią sudėtingą būklę stabilizavo prieš metus pritaikytos laikinosios priemonės – skalda ir sutvirtinimas tinklu. Nežymūs gravitaciniai šlaitų gruntų suslūgimai yra pastebimi tik po intensyvesnio lietaus ar šlapdribos”, – pastebi LNM.

Vis dėlto, kol nėra pradėtas galutinis kalno sutvarkymo etapas, tikimybė formuotis nuošliaužai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir laikinų priemonių veiksmingumo.

MadeinVilnius.lt informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „Naujosios medijos grupės“ sutikimo neleidžiama.MadeinVilnius.lt

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

12 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar girdėjote kaukiančias perspėjimo sirenas?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist