Jeigu pernai dažniausi žodžiai Vilniaus nekilnojamojo turto vystytojų lūpose buvo „kaip niekad išaugusi pasiūla“, tai šiemet net šią temą užgožė įspūdingi paklausos rodikliai, visų 2018-ųjų rezultatus pranokę dar nė neatėjus metui vilktis šiltesnius paltus. Kas lėmė tokį šuolį, kokį efektą jis sukėlė ir ko turėtume tikėtis kitąmet?

Pardavimams daugiausiai deguonies įpūtė gerokai sparčiau nei butų kainos ir kredito įstaigų palūkanos augę vilniečių atlyginimai, gerinę gyvenamojo būsto įperkamumo rodiklį – šiemet beveik pasiekėme Talino gyventojų galimybes įsigyti naują būstą. Lygiagrečiai didėjantis Vilniaus gyventojų skaičius, palankios finansavimo sąlygos, kurias lėmė mažiausia vidutinė palūkanų norma Baltijos šalyse, ir NT projektų įvairovė 2019-iesiems suformavo sparčiausią naujos statybos būsto pardavimų tempą per pastaruosius penkerius metus.

Paklausa formavosi centre

Šiame pakilime vienomis ryškiausių metų tendencijų tapo aktyvesnis nefunkcionalių teritorijų Vilniaus centre prikėlimas naujam gyvenimui ir išaugusių sostinės gyventojų pajamų išdava – investavimas į aukštesnę gyvenimo kokybę. Vilniečiai nori tiek gyventi, tiek ir dirbti arčiau miesto centro, kur geriausiai išvystyta infrastruktūra, greičiausiai pasiekiama socialinių ir komercinių paslaugų įvairovė, verda kultūrinis gyvenimas, buriasi bendraminčiai.

Šiuo aspektu mes išliekame panašūs į Rytų Vokietijos ir didelės dalies Skandinavijos didmiesčius, kuriuose paskutinius dešimtmečius vyravo miestų tankinimo tendencija, įvairias neefektyvias centrines erdves konvertuojant į funkcionalius urbanistinius audinius. Taip laimi visi: miestas efektyviau įdarbina sukurtą infrastruktūrą ir nekuria jos mažoms žmonių grupėms nutolusiuose rajonuose, o gyventojai gauna norimą kokybišką aplinką darbui, gyvenimui bei poilsiui.

Ir šioje srityje mes dar turime erdvės tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis – pavyzdžiui Berlyne gyventojų tankumas siekia 4.163 žmones viename kvadratiniame kilometre, kai Vilniuje beveik keturis kartus mažiau – 1.338 žm./km². Žinoma, Vilnius išsiskiria savo unikaliu gamtos centrinėje miesto dalyje ir urbanizacijos deriniu, tad miesto plėtotojams svarbu išsaugoti tą kokybišką ir darnų santykį, keliantį visų vilniečių gyvenimo komfortą.

Tiek dėl geresnių pirkėjų finansinių galimybių, tiek dėl akivaizdžiai išreiškiamo poreikio kurtis arčiau miesto centro ir tai atliepiančios pasiūlos, sparčiai augo aukštesnės klasės naujos statybos būsto pardavimai – vien per trečiąjį metų ketvirtį tokių butų parduota 29,6 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Mūsų atlikta rinkos analizė parodė, kad įsivyravo bendra tendencija būsto plotui mažėti, kvadratus paaukojant vardan kokybiškesnės ar net prabangesnės alternatyvos gyvenamajai vietai, taip pat ir jos aplinkai.

Populiariausiuose projektuose daugiausiai turto parduodama maždaug 50 kv. m ploto ribose, o tai yra apie 10 kvadratų mažiau nei prieš dešimtmetį. Aukštesnės klasės būstų pardavimų flagmanu Vilniuje išliko „Paupio“ rajonas, kurio specifika iš esmės iliustruoja pagrindinius pirkėjų kriterijus šiemet: vieta, kokybė, išskirtinumas.

Užduotys kitiems metams – tvarumas ir išskirtinumas

Kitais metais laukiamas nuosaikesnis ekonomikos kilimas – Lietuvos bankas 2020 metais prognozuoja šalies BVP augsiant 2,5 proc. Panašios nuotaikos ir kitur: laukiama JAV ir euro zonos ekonomikų augimo lėtėjimo, vis dar išlieka tam tikras nežinios šešėlis dėl „Brexit“, tačiau gyventojams tai nebūtinai reiškia pesimistines žinias – skaičiuojama, kad dėl itin žemų centrinių bankų palūkanų normų skolinimasis neturėtų brangti.

Tarp iššūkių NT vystytojams – mažėjantis patrauklių sklypų Vilniuje kiekis, menkstančios skolinimosi galimybės ir savo išteklių ribas pasiekusi statybų rinka. Šie faktoriai lems, kad tokio pasiūlos augimo, kurį stebėjome šiemet, galime nebesulaukti, tačiau paklausos kreivė turėtų išlaikyti stabilią kryptį dėl pozityvumą išsaugančių vartotojų lūkesčių. Skirtingų Lietuvos bankų prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje kitąmet augs 5-6,5 proc., o NT rinkoje galime tikėtis nedidelės – iki 5 proc. kainų korekcijos aukštyn, tad būsto įperkamumas ir toliau turėtų nuosaikiai didėti.

Situacija rinkoje leidžia daryti prielaidas, kad NT pirkėjai kitąmet vis dažniau ieškos išsiskiriančių ir kokybiškų projektų, papildomų verčių. Tad pagrindinės užduotys vystytojams kitiems metams: kurti kokybiškas gyvenamąsias erdves, apimančias ne tik patį būstą, tačiau ir visą jo aplinką, užtikrinant pilnavertes gyvenimo sąlygas, kurios suteiktų galimybę nesirūpinti dėl kasdienių poreikių ir tuo pačiu mažinti priklausomybę nuo automobilių.

2020 metai NT rinkoje pasižymės ir griežtesniu požiūriu į pastatų energinį naudingumą. Tačiau dalis Lietuvos plėtotojų techninio reglamento reikalavimus jau lenkia ir siekdami potencialiems pirkėjams pateikti maksimaliai efektyvų ir ekonomišką turtą jau žengė į A++ energinę klasę. Šį postūmį lemia intensyvi plėtotojų tarpusavio konkurencija, augantys vartotojų poreikiai bei visuotinis siekis būti draugiškiems aplinkai.

Mantas Umbrasas

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

4 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist