Prasidėjus atlydžiui ir staiga ištirpus daugiau nei metro storio sniego sluoksniui bei įmirkus gruntui, Kernavės piliakalnio II, vad. Mindaugo sostu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre kodas 3408) šlaite neseniai pastebėtos nuošliaužų juostos. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas Ramojus Kraujelis skubiai sudarė komisiją šio kultūros paveldo objekto avarinei būklei įvertinti. Komisija ketvirtadienį (kovo 4 d.) apžiūrėjo šį kultūros paveldo objektą. Apžiūros akte fiksuota vakariniame šlaite susiformavusi maždaug 15 metrų pločio ir apie 1 m gylio nuošliauža (susidedanti iš dviejų aktyvios slinkties zonų), bendras vakarinio šlaito deformacijos plotas apie 860 m²; nuošliaužos atsiradimo data – 2021 m. vasario 26 d. Nuošliauža susiformavo piliakalnio šlaito vietoje, kuri anksčiau nebuvo tvirtinta, ar kitaip tvarkyta.

Taip pat šiame piliakalnyje, šiaurės vakariniame šlaite, susiformavo velėnos įtrūkimas ir grunto deformacija, pažeistas plotas apima maždaug 650 m². Deformacija atsirado piliakalnio šlaito vietoje, kuri buvo anksčiau tvarkyta dėl nuošliaužos.

Komisiją sudaro komisijos pirmininkas Valdas Lučunas – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vyriausiasis specialistas (inspektorius), nariai: Loreta Vidžiūnienė – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė, Rasa Putrimienė – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vyriausioji specialistė (paveldosaugininkė), Gintautas Vėlius – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėjas, Algimanaso Čiurkinas – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Rezervato priežiūros ir muziejaus eksploatavimo skyriaus vedėjas.

Kaip teigė komisijos darbe dalyvavusi KPD Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė L. Vidžiūnienė teigė, nuošliaužos ir deformacijos atsiradimo priežastys yra šios: itin nepalankios 2021 m. vasario mėn. gamtinės sąlygos – kai staiga ir ženkliai pakilus vidutinei paros temperatūrai (prasidėjus atlydžiui), ištirpo didžioji dalis storos sniego dangos, o neesant gilaus įšalo, gruntas labai įmirko, apkrovos padidėjo ir šlaitai prarado pastovumą. Taip pat įtakos turėjo piliakalnių šlaitų geologinė sandara, ji yra mišri – smėlio, žvyro sluoksniai ar intarpai kaitaliojasi su priesmėlio ar priemolio sluoksniais, o tokia grunto sluoksnių sandara dėl skirtingo vandens pralaidumo ir atsparumo šlyčiai destabilizuoja šlaitus.

Dėl lankytojų saugumo nuošliaužų zonoje įrengiama laikina apsauginė perspėjanti užtvara. Siekiant nustatyti būtinus piliakalnių šlaitų stabilizavimo bei tvarkybos darbų apimtis ir šių darbų preliminarius vykdymo kaštus, komisija nutarė kuo skubiau kreiptis į ekspertus (atestuotus projektuotojus, geologus ir archeologus), taip pat patirties tokiose situacijose turinčius Nacionalinio muziejaus ir Vilniaus Gedimino kalno tvarkymo ekspertus.

2021 m.  kovo 1 d.  pastebėti velėnos įtrūkimai  ir ant  kito Kernavės piliakalnio III su gyvenviete piliakalnio, vad. Lizdeikos kalnu, Smailiakalniu, Kriveikiškio piliakalniu (kodas 3409) šiauriniame šlaite yra lokalūs, didesnių deformacijos požymių nėra, nuošliaužos tikimybė maža. Įtrūkimo vietą reikia stebėti, jei pokyčiai nebus fiksuoti – uždengti velėna.

Kernavės archeologinė vietovė – Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kompleksą iš viso sudaro penki piliakalniai.

KPD informacija

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

2 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist