2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Naujos statybos būstai pabrango 3,2 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 4,3 proc., butai daugiabučiuose namuose – 2,9 proc.
Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,1 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 3,3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 2,3 proc.
1 pav. Būsto kainų pokyčiai per ketvirtį
2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 10,2 proc.
Naujos statybos būstai pabrango 13,2 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 13,6 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 12,7 proc.
Ankstesnės statybos būstai pabrango 9,2 proc. Butai daugiabučiuose namuose pabrango 9,7 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 7,6 proc.
Išlaidų lyginamieji svoriai bendrosiose išlaidose būstui įsigyti |
Kainų padidėjimas |
|||
2017 m. II ketv., palyginti su |
vidutinis metinis |
|||
2017 m. |
2016 m. |
2016–2017 m. II ketv. |
||
Visų būstų | 100,0 | 3,1 | 10,2 | 8,8 |
Naujos statybos būstų | 29,8 | 3,2 | 13,2 | 9,2 |
Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje | 19,3 | 3,0 | 13,2 | 8,1 |
Kitoje šalies teritorijoje | 10,5 | 3,5 | 13,1 | 11,3 |
Ankstesnės statybos būstų | 70,2 | 3,1 | 9,2 | 8,6 |
Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje | 28,4 | 1,6 | 5,5 | 7,8 |
Kitoje šalies teritorijoje | 41,8 | 4,1 | 11,8 | 9,2 |
2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal savininkų užimtų būstų kainų indeksą (SUBKI), sudarė 2,5 proc.
2 pav. Savininkų užimtų būstų kainų pokyčiai per ketvirtį
2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu, savininkų užimtų būstų sąnaudų elementų kainų padidėjimas, apskaičiuotas pagal SUBKI, sudarė 9,5 proc.
Išlaidų lyginamieji svoriai bendrosiose išlaidose savininkų užimtam būstui |
Kainų padidėjimas, sumažėjimas (−) |
|||
2017 m. II ketv., palyginti su |
vidutinis metinis |
|||
2017 m. |
2016 m. |
2016–2017 m. II ketv. |
||
Savininkų užimtų būstų | 100,0 | 2,5 | 9,5 | 6,2 |
Būstų | 89,8 | 2,7 | 10,1 | 9,0 |
Naujos statybos | 61,7 | 2,3 | 9,8 | 7,5 |
Naujos statybos įsigytų būstų | 44,9 | 3,0 | 12,7 | 9,6 |
Savininkų pastatytų būstų ir esminių rekonstrukcijų | 16,8 | 0,6 | 2,6 | 2,2 |
Ankstesnės statybos | 25,1 | 3,6 | 11,9 | 14,1 |
Kitų su būstų įsigijimu susijusių paslaugų | 3,0 | 0,1 | –1,1 | –2,1 |
Nuosavo būsto priežiūros ir išlaikymo | 10,2 | 1,4 | 4,5 | 2,4 |
Kapitalinio remonto ir priežiūros | 8,5 | 1,7 | 5,3 | 3,4 |
Būsto draudimo paslaugų | 1,7 | –0,4 | 0,8 | –2,2 |
BŪSTO KAINŲ INDEKSO (BKI) IR SUBKI SKIRTUMAI
Aprėptis. BKI aprėpia namų ūkių išlaidas būstui iš visų sektorių įsigyti, bet neaprėpia išlaidų kitoms su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms. SUBKI aprėpia namų ūkių išlaidas naujam ir esamam būstui iš kitų sektorių įsigyti, savininkų pastatytam būstui bei kitoms su būsto įsigijimu ir nuosavybe susijusioms prekėms ir paslaugoms (išlaidos už notarų suteiktas paslaugas, būsto registracijos išlaidos).
Taikomas metodas. Skaičiuojant BKI taikomas įsigijimų metodas, t. y. aprėpiami visi namų ūkių įsigyti būstai. SUBKI skaičiuojamas taikant grynųjų įsigijimų metodą, pagal kurį aprėpiami tik tie būstai, kurie naujai atsiranda namų ūkių sektoriuje, neįskaitant iš kitų namų ūkių įsigytų būstų.
Žemės kainos traktavimas. Skaičiuojant BKI žemės kaina įskaitoma, o skaičiuojant SUBKI – neįskaitoma.
Kainų duomenų šaltiniai. BKI skaičiuojamas remiantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir Sandorių duomenų bazės duomenimis. SUBKI skaičiuoti kaip kainų duomenų šaltiniai papildomai dar naudojami vartojimo prekių ir paslaugų kainų, statybos sąnaudų elementų kainų, statybos darbų kainų statistinių tyrimų duomenys, šalies teisės aktai, kurie nustato atlyginimo už su būstų įsigijimu ir nuosavybe susijusias paslaugas dydžius.
Svorių duomenų šaltiniai. BKI svorių duomenų šaltinis yra valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė ir Sandorių duomenų bazė, o skaičiuojant SUBKI kaip svorių duomenų šaltiniai papildomai naudojami nacionalinių sąskaitų duomenys apie bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą naujai įsigytiems būstams, Lietuvos banko duomenys apie būsto draudimo įmokas ir išmokas, eksperto parengta gyvenamųjų pastatų sąmatinė dokumentacija.
Svorių bazinis laikotarpis. BKI svorių bazinis laikotarpis yra t–1 metai (t – ataskaitiniai metai), o SUBKI – t–2 metai.