Išsamiai apie Vilniaus istoriją, architektūros ir kitus lankytinus objektus galite paskaityti knygoje Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“. Tai leidinys apie beveik 60 Vilniaus vietovių. Pateikiama informacija apie 21 Vilniaus seniūniją (Antakalnį, Fabijoniškes, Grigiškes, Justiniškes, Karoliniškes ir t. t.) ir joms priklausančias mažesnes vietoves. Šios knygos tekstai daugiausia yra publikacijų santraukos, parengtos pasinaudojant įvairių autorių, rašiusių apie Vilnių, darbais. Jie nurodomi prie kiekvieno teksto pateikiamuose literatūros sąrašuose. Leidinys iliustruotas šių dienų nuotraukomis ir senąja ikonografija, saugoma Lietuvos muziejuose ir bibliotekose. Knyga skiriama moksleiviams ir visiems besidomintiems miestu.

Vilnius vis kitoks – romantiškas savo senamiesčio gatvelėmis, svajingas vilnijančiame Užupyje, siekiantis debesis Šnipiškėse, vėjuotose Fabijoniškėse, paslaptingas Markučiuose… Tiek daug paslapčių ir neatrastų vietų Vilnius slepia. Pasižvalgykime po Vilnių kartu.

Šnipiškės

Šnipiškės – apie 20 tūkst. įvairių tautybių gyventojų turintis mikrorajonas miesto centro pašonėje, dėl jame kuriamo prabangaus stiklo ir plieno dangoraižių kvartalo ir palankios vietos dažnai vadinamas naujuoju sostinės centru. Vis dėlto vilniečiai labiau pamėgę Šanchajaus pavadinimą, nes čia gausu apleistų ir dar gyvenamų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios liaudiško stiliaus medinių namukų.


Šnipiškių priemiestis kilęs iš šioje vietovėje turėjusio dvarą turtingo Vilniaus pirklio Povilo Šnipkos (Šnipio) pavardės. Vilniaus istoriniuose dokumentuose Šnipiškės minimos nuo XVI a. Dabartinės Šnipiškių teritorijos dalyje, prie Neries upės, buvo sandėliai upe gabenamoms prekėms saugoti. 1536 m. siekiant palengvinti susisiekimą su Vilniaus miestu, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu Vilniaus pilies prižiūrėtojas Ulrichas Horazijus per Neries upę pastatė medinį tiltą su mūrinėmis atramomis ir mūriniais vartais, ir butais antrame aukšte tilto sargams bei muitininkams. Šalia tilto, prie dviejų istorinių kelių trasų, Ukmergės (nuo 2002 m. – Konstitucijos prospektas) ir Kalvarijų gatvių, kūrėsi Šnipiškių priemiestis.

XVI a. rytinėje Kalvarijų gatvės pusėje stovėjo Vilniaus magistrato pastatyti rūmai rusų ir totorių pasiuntiniams, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio šunidė, Martyno Paleckio stiklo manufaktūra. Ukmergės gatvėje, nedideliuose mediniuose vieno aukšto namukuose, gyveno plytininkai ir puodžiai. XVII–XVIII a. Šnipiškės buvo vienas svarbiausių Vilniaus keramikos industrijos rajonų. Vietovėje veikė plytų, koklių ir čerpių dirbtuvės. Dideliame plote į rytus nuo Kalvarijų gatvės ir į šiaurę nuo buvusios Ukmergės gatvės buvo molio ir kalkakmenio karjerai. Vietovė garsėjo ir iškasamais mamutų kaulais. Taip pat Šnipiškėse klestėjo daržininkystė.

Šnipiškės mena ne vieną istorinį ar politinį įvykį. 1702 m. ir 1705 m. čia karo stovyklas buvo įrengę švedų ir rusų kariuomenės, 1835 m. vietovėje įrengti gynybiniai įtvirtinimai. 1905 m. Šnipiškėse gyvenusio Lietuvos socialdemokratų veikėjo Jono Jaks-Tyrio bute įrengta slapta lietuviška spaustuvėlė, kurioje buvo spausdinami atsišaukimai lietuvių ir lenkų kalbomis.

1903–1981 m. Šnipiškėse veikė pirmoji Vilniaus miesto centrinė elektrinė, kūrenta akmens anglimis, tiekusi elektros energiją, šilumą ir karštą vandenį daliai Vilniaus miesto. Anglis elektrinei buvo vežama arkliais iš geležinkelio stoties, toliau – „siauruku“ per Vingio parką ir mediniu tiltu per Nerį. Nuo 1962 m. imta kūrenti dujas ir mazutą.

Šnipiškės nuo seno buvo laikomos patogiu ir populiariu priemiesčiu. Čia būrėsi įvairių tikėjimų bendruomenės. Daugumai vilniečių vietovė asocijuojasi su XVI a. – XX a. pirmoje pusėje Žvejų priemiestyje, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato vietoje ir šalia esančioje teritorijoje, buvusiomis Senosiomis žydų kapinėmis. Bet ar esate girdėję apie dabartinės A. Juozapavičiaus gatvės teritorijoje įsteigtas Šv. Rapolo bažnyčios kapinaites? Ar žinote, kad šioje vietoje 1812 m. buvo laidojamos Prancūzijos-Rusijos karo aukos, 1989 m. Lenkų Sąjungos iniciatyva buvo supilti simboliniai kapų sampilai 1944 m. žuvusiems trims Armijos Krajovos kariams, o nuo 2006 m. išlikusioje Šv. Rapolo kapinių koplyčioje meldžiasi armėnai?

Šiandien Šnipiškės dalinamos į dvi istorines dalis, Piromontą ir Skanseną, susiformavusius XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Piromontas – tai A. Juozapavičiaus, Rinktinės, Šeimyniškių ir Slucko gatvių teritorija, užstatyta mūriniais gyvenamaisiais namais. Prie Žaliojo tilto, ant nedidelės kalvelės, iškilę neogotikiniai Raduškevičių rūmai. Manoma, kad XVIII amžiuje šioje vietoje buvo Vitebsko vaivados Piro statytų rūmų griuvėsiai. Jie buvo vadinami Piromontu. Skansenas, vilniečių dar vadinamas Šanchajumi, – tai dabartinės S. Fino, Giedraičių, Šilutės, Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų, Kalvarijų gatvės. Vaikščiodami Skanseno gatvelėmis, galite pamatyti 1880–1930 m. pastatytus liaudiškojo tipo medinius namus, kai kur išlikusį senovinį grindinį ar paveldosaugininkų saugomas didžialapes ir mažalapes liepas. Dabar Skanseno mediniai namai pamažu nyksta, jų vietoje statomi iš stiklo ir plieno daugiaaukščiai modernūs pastatai, keičiantys Šnipiškių urbanistinį vaizdą.

Nors vietovė nepasižymi žaliaisiais plotais, bet gamtos mylėtojai ir čia turi kur nueiti. Šnipiškių gyventojai gali pasivaikščioti Neries pakrante, pažvejoti Linkmenų gatvės tvenkiniuose ar prie Baltojo tilto pasigrožėti kiekvieną pavasarį pražystančiais japoniškų sakurų medeliais…

Jūsų dėmesiui elektroninė leidinio versija:

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

1 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar girdėjote kaukiančias perspėjimo sirenas?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist