Pradžia Vilniaus istorija Vilniaus miesto studija Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Verkiai

Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Verkiai

8 minutė(s) skaitymo
0
5,904

Išsamiai apie Vilniaus istoriją, architektūros ir kitus lankytinus objektus galite paskaityti knygoje Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“. Tai leidinys apie beveik 60 Vilniaus vietovių. Pateikiama informacija apie 21 Vilniaus seniūniją (Antakalnį, Fabijoniškes, Grigiškes, Justiniškes, Karoliniškes ir t. t.) ir joms priklausančias mažesnes vietoves. Šios knygos tekstai daugiausia yra publikacijų santraukos, parengtos pasinaudojant įvairių autorių, rašiusių apie Vilnių, darbais. Jie nurodomi prie kiekvieno teksto pateikiamuose literatūros sąrašuose. Leidinys iliustruotas šių dienų nuotraukomis ir senąja ikonografija, saugoma Lietuvos muziejuose ir bibliotekose. Knyga skiriama moksleiviams ir visiems besidomintiems miestu.

Vilnius vis kitoks – romantiškas savo senamiesčio gatvelėmis, svajingas vilnijančiame Užupyje, siekiantis debesis Šnipiškėse, vėjuotose Fabijoniškėse, paslaptingas Markučiuose… Tiek daug paslapčių ir neatrastų vietų Vilnius slepia. Pasižvalgykime po Vilnių kartu.

Verkiai

Verkiai – viena seniausių ir gražiausių Vilniaus vietovių, kurios teritorijoje gyventa jau IV-II tūkstantmetyje prieš Kristų. Apie seną vietovės kilmę byloja čia aptikti lobiai. Verkių apylinkėse, juodame moliniame puodelyje, surastos arabiškos monetos, nukaltos 896–943 m.

Istoriniuose šaltiniuose Verkių pradžia siejama su XIII–XIV amžiaus sandūra, mitologinio kunigaikščio Šventaragio laikais. Pirmieji vietovės gyventojai buvo pagonys, miškuose kūrenę šventąją ugnį. Manoma, kad Verkių apylinkėse, šimtamečio ąžuolo erelio lizde, rastas verkiantis naujagimis, vėliau tapęs vyriausiuoju Lietuvos kriviu Lizdeika. Prisiminus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją, būtent žynys Lizdeika ir išaiškino kunigaikščiui Gediminui jo sapną apie Geležinį vilką. Šiandien senosios Lizdeikos šventyklos (alkos) vietoje prie simbolinio aukuro renkasi Baltų tikėjimo puoselėtojai, garbinantys senuosius dievus. Čia giedamos giesmės, pagal senovines apeigas tuokiasi poros, laiminami vaikai.

Verkiai – vienas seniausių Lietuvos dvarų. Iki XIV a. pabaigos Verkių apylinkes valdė Lietuvos didieji kunigaikščiai. Vietovė mena ne vieną istorinį įvykį. Verkiai priklausė Vilniaus gynimo sistemos pirmajam žiedui, juosusiam miestą 10 km spinduliu. Čia vyko Vytauto kovos su kryžiuočiais, tarp Verkių ir Šeškinės kalvų dėl sosto kovėsi Vytautas su Skirgaila. Po Lietuvos krikšto, Verkiai virto nuolatine Vilniaus vyskupų rezidencija. 1633 m. ir 1639 m. Verkių rūmuose viešėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza, 1705 m. – Rusijos caras Petras I.

Verkių malūnas

XVIII a. pab. – XIX a. viduryje, vyskupo Igno Jokūbo Masalskio, kunigaikščių Vitgenšteinų laikais, vietovė tapo vienu ryškiausių Vilniaus miesto kultūros centrų. Dvaro rengiamuose koncertuose, teatriniuose vaidinimuose susirinkdavo visa to meto Vilniaus aukštuomenė. Čia mėgdavo lankytis poetai Adomas Mickevičius ir Julijus Slovackis. Rūmuose buvo sukaupta vertingų meno vertybių kolekcija, žiemos sode grojo prisukamieji mechaniniai vargonai, skambėjo populiarios to meto operų melodijos. Verkių dvaro paviljone, buvusių centrinių rūmų salėje ir rūsyje vykdavo slapti masonų ložės susirinkimai. Verkių kasdienybė pavaizduota 1888–1900 m. rūmų valdytojo Johano Hiksos, fotografavusio dvarą ir jo gyventojus, albumuose, kurie saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Ar žinote, kad Verkių rūmus galima pamatyti amerikiečių režisieriaus Robo Gardnerio televizijos filme (JAV, TV kanalas „History“) „Juodasis maras“? Anglijos karaliaus rūmuose vykę įvykiai buvo 2004 m. nufilmuoti Verkių dvare.

Šiandien dauguma Verkių ansamblio pastatai priklauso Botanikos institutui. Nuo 1976 m. rytinė oficina vadinama Mokslininkų rūmais. Vakarinė oficina pritaikyta instituto laboratorijoms. Prie įvažiavimo į parką stovinčiame paviljone dabar įsikūrusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Ar girdėjote, kad paviljone įsikūrę parkų specialistai stengiasi čia vakarais neužsibūti, baigti darbą laiku? Pasakojama, kad pastate vaidenasi…

Vandens malūnas

Verkių dvaras lankytojus traukia ne tik savo istorija, bet ir nuostabia gamta, kuri juosia rūmus iš visų pusių. Stačiuose Verkių kalno šlaituose auga įspūdingi kelių šimtų metų amžiaus, apie 1,5 m kamieno skersmens ąžuolai, netoliese teka Neris. XVIII a. pabaigoje šioje teritorijoje buvo įkurtas didysis dvaro parkas, kurį sudarė žemutinis ir viršutinis parkai. Didysis parkas sujungė visus dvaro elementus: Neries slėnį, kalno pilį ir rūmus, apsuptus kanalų, tvenkinių su malūnais ir kriokliais sistemos. Apie 1840 m. parkas perplanuotas: sumažinta viršutinio parko teritorija, išlygintas centrinis parteris, jame įrengtas fontanas, nutiestas kelias.

Verkių dvaro sodyba ir Verkių parkas yra gausiai lankomi vilniečių ir Vilniaus miesto svečių. Verkių ansamblyje yra išlikusių XVIII-XIX a. statytų vertingų pastatų: dvi rūmų oficinos, paviljonas, užvažiuojamieji namai, administracinis pastatas (smuklė), paštas, tarnautojų namas, kumetynas, karvidės, kluonas, oranžerijos, vandens bokštas, vandens malūnas, ledainė, katilinė. Gamtos mylėtojai gali pasivaikščioti gamtos lobių trasa, kur orientuojamasi pagal gamtos ženklus – medžius, augalus, jų formas, pasaulio kryptis. Kiekvienais metais birželio 23 d. Verkių parke švenčiama Rasos šventė. Rugpjūčio mėnesį Verkiuose švenčiama Šikšnosparnių naktis…

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Donatas Andrijauskas
Rodyti daugiau Vilniaus miesto studija

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

Pakomentuok pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz