Po daugelį metų trukusių diskusijų ir tarptautinės kritikos politikai, valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos iš principo sutarė pakeisti buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje įsikūrusio Genocido aukų muziejaus pavadinimą.
Daugiausia sovietinio režimo nusikaltimus pristatančio muziejaus pavadinime neliks „genocido“ sąvokos – ateityje jis turėtų vadintis Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi. Toks siūlymas artimiausiu metu bus pateiktas Seimui.
Kritikai muziejaus pavadinimą dažnai prikišdavo kaip įrodymą, esą sovietinius nusikaltimus kaip genocidą akcentuojanti Lietuva menkina nacistinės Vokietijos įvykdytą žydų genocidą, prie kurio prisidėjo ir lietuvių kolaborantai.
Pavadinimas neatitiko turinio
Pavadinimo keitimas šią savaitę aptartas Seimo komisijose, į diskusijas pakviesti istorikai, teisės ekspertai ir visuomeninės organizacijos.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė, kad muziejaus pavadinimas neatitiko ekspozicijos turinio.
„Tai nėra tik aukų muziejus – pristatomos ir kitos temos. Ekspozicijoje pristatomi ir laisvės kovotojai, disidentai, kalbama apie visas okupacinio režimo apraiškas, jo poveikį. Genocido sąvoka turi siauresnę reikšmę“, – BNS sakė T.B.Burauskaitė.
Jos teigimu, sovietų trėmimai ir žudynės turėjo genocido apraiškų, bet žydų Holokaustas buvo išskirtinis ir „negalima lyginti, kad sovietų okupuotos Lietuvos lietuvis turėjo tokią pačią grėsmę žūti kaip žydas nacių laikais“.
Nuo 2010 metų muziejuje yra ekspozicija apie žydų Holokaustą, bet šiai temai skiriama mažiau dėmesio nei sovietų nusikaltimams. Pasak T.B.Burauskaitės, jei iš pastato išsikeltų teismai, atsilaisvinusiose patalpose būtų svarstoma sukurti išsamesnę ekspoziciją apie nacių okupacijos laikotarpį.
Naujas pavadinimas bus įtrauktas į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo naujos redakcijos projektą. Dėl jo balsuos Seimas.
Lietuvai – tarptautinė kritika
Muziejus yra įsikūręs prieš daugiau nei 100 metų prie Lukiškių aikštės iškilusiame pastate. Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos įvairių įstaigų, daugiausia teismų, būstine buvęs pastatas daugeliui lietuvių geriausiai žinomas kaip buvę KGB rūmai.
Diskusijos dėl pavadinimo keitimo vyko jau apie dešimtmetį, bet iki balsavimo Seime iki šiol neprieita.
2009–2012 metais tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėju dirbęs Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius sakė, kad dar tuometinė dešiniųjų Vyriausybė buvo sulaukusi žydų organizacijų ir jų rėmėjų kritikos dėl pavadinimo.
„Pavadinimas tarptautinėje erdvėje atrodė blogai, nes buvo įspūdis, kad šis muziejus genocido sąvoką prirašo tik lietuviškai šio krašto istorijai ir ignoruoja Holokaustą“, – BNS sakė V.Valentinavičius.
Muziejaus pavadinimas buvo pasirinktas tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Muziejuje kabo nuotrauka, kurioje – prie pastato stovintys žmonės, rankose laikantys transparantą su užrašu „Čia bus Lietuvos genocido muziejus. 1991.08.23. Lietuvos Sąjūdis“.
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos iš užsienio, esą bando sulyginti žydų genocidą su sovietų nusikaltimais prieš Lietuvą. Šalies pareigūnai kritiką atmeta ir pabrėžia, kad Lietuva tik siekia tinkamo komunistinių režimų įvertinimo. Teigiama, kad apie nacių režimo nusikaltimus ir aukas Vakaruose žinoma gerai, tačiau sovietų represijos nėra tinkamai įvertintos.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Vokietijos okupacijos metais daugiau kaip 90 proc. iš jų nužudė naciai ir vietos kolaborantai.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis, 1940 – 1952 metais dėl sovietinės okupacijos Lietuva neteko per 700 tūkst. gyventojų: repatrijavo ar pasitraukė per 400 tūkst. žmonių, į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. gyventojų, fronte žuvo 25 tūkst. žmonių, taip pat žuvo per 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Autorius: Vaidotas Beniušis
