Jūs perskaitėte teisingai: kur Vilniuje pavalgyti TIKRO italo maisto? Šiame klausime nėra klaidos – aš kalbu ne apie tikrą itališką maistą (nors iš dalies jis yra tikras itališkas), aš kalbu apie tikrą, gryną, išdirbtą skonį, kurį ruošia atsidavęs savo darbui šefas italas.
Bet apie viską nuo pradžių. “Salvete” prekinis ženklas restoranų pasaulyje žinomas jau labai seniai, tačiau ilgą laiką jis buvo siejamas su vieta už miesto, kur galima pažaisti golfą ir gerai pavalgyti. Prieš metus laiko restoranas atkeliavo ir į Gedimino prospektą – duris atvėrė “Salvete city”. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodę keletas komentarų, kurių autoriai ala buvo nepatenkinti perdaug klasikiniu ir gal net šiek tiek “sovietiniu” interjeru. Na, bet čia jų žodžiai, ne mano. Taip, ten nerasite madingų industrinių detalių, nerasite Skandinaviškos medienos ar hipsteriškos puošybos. “Salvete city” – tvarkinga restorano klasika.
(“Misto terra Mare” – kalmarai, šukutės, krevetės, foie gras, veršienos žandai su žiedinių kopūstų ir jūros dumblių tyre)
Koncepcija. Jie patys skelbia gaminantys modernios europietiškos virtuvės patiekalus, tačiau pati koncepcija labiau sueuropietinta itališka virtuvė. Bene didžioji dalis patiekalų drąsiai gali būti vadinami itališkais. Aišku, tie, kurie galvoja tik apie picas ir pastas kalbant apie itališką virtuvę – klysta. Jūros gėrybių, veršienos, paršiuko, daržovių – visko ten ten rasite. Norint išgryninti jų koncepciją reiktų pabrėžti “lėto maisto judėjimo” filosofiją – tai mėgavimasis maistu su šeima, draugais, žvelgimas į maistą kaip į malonumą, skonio išieškojimas. Būtent išieškotas skonis ir galėtų būti jų vizitinė kortelė. Ne meno kūrimas lėkštėje, ne taškeliai ir ne brūkšneliai – skonio dermė.
Šią vietą priskirčiau prie tokių, kur vieną kartą paragavus, nori antro, trečio, ketvirto, penkto karto…O kai ateina kažkelindešimtas – pasikeičia meniu. O tada vėl iš naujo. Meniu čia keičiamas kas sezoną, o žiemą du kartus.
Personalas. Negana to, jog restorano savininkai jau ilgus metus patys augina avis ir ėriukus, be abejo, šios mėsos rasite restoranų meniu, bet ir pagrindinis šefas Antonio Serra Medio pats važiuoja skersti kiaulių pas ūkininkus. Ir aš nejuokauju. Kaip pavyzdžiui, naujame meniu yra paršiuko patiekalas su trimis būdais ruošto paršelio. Antonio pats sėda į mašiną ir važiuoja skersti tų paršelių, pasiruošia reikalingas dalis!!! Tai reiškia, jog šefas patiekalus ruošia ne tik nuo ingredientų patekimo į virtuvę, bet ir nuo jų atsiradimo. Italams šefams būdinga nepamesti savo gimtosios virtuvės stiliaus, tačiau Antonio prideda nemažai ir vietinių ingredientų, kuriuos jis laiko puikiais.
Likęs restorano personalas dirba puikiai ir profesionaliai. Kad ir kaip mėgčiau pati derinti vyną su maistu, tačiau einant vakarieniauti labai mėgstu pakamantinėti ir išbandyti ten dirbantį personalą. Tad kelis kartus pasikliovusi personalo vyno rekomendacijomis likau puikiai patenkinta nuo aperityvo iki desertinio vyno.
Vynas ir maistas. Čia yra apie ką pakalbėti, tiksliau paragauti. Kaip minėjau, meniu keičiamas sezoniškai, tad išbandyti kažką naujo turėsite galimybę kaskart. Patiekalų kainos nėra pačios mažiausias, tačiau skonis ir ragavimo poreikio patenkinimas pateisina kainą. Bandykite tuno tartarą, ragaukite liežuvį, skanaukite krevečių tempura (užkandžiai). Smagu tai, jog šefas jums nepatars – jam patinka visi patiekalai. Manau, tai labai geras ženklas, parodantis, jog kiekvienas patiekalas kurtas su meile, idėja ir koncepcija. Atskira odė galėtų būti parašyta pastai. Nežinau kada ten eisite valgyti ir ant kurio meniu pataikysite, bet visos pastos vertos dėmesio. Negaliu pamiršti ir pastos su veršienos kepenėlėmis skonio, likau sužavėta ir ravioloni, įdarytais cotechino su lęšiu ir petražolių kremų. Be abejo, išbandykite ėrienos šonkauliukus, jie vienas firminių restoranų patiekalų. Mėgstantiems jūros gėrybes – lėkštė su įvairiomis jūros gėrybėmis ir veršiena. Nepamirškite deserto, italai juos ruošia puikiai.
Vynas? Kaip ir sakiau, atsiduokite padavėjų rankoms, tačiau stenkitės paragauti tai, ką jie veža patys. Putojantis Durello patiks tiems, kurie mėgsta ne super rūgščius aperityvus, būtinai išbandykite rosso dei faleza veronese ir kita, kas jus užkabins.
Reziume. Viso gero taškelių ir brūkšnelių pateikimui, viso gero išieškotam minimalistiniam moderniam interjui, laba diena tikras grynas lėtas kokybiškas maiste.
(100 proc. Durrello)
(Lėtai virtas veršienos liežuvis su jogurtiniu topinambų ir mėtų padažu)
(Tempuroje keptos tigrinės krevetės, čiobeliaukė ir artišokai su Bernese bei jūros ežių padažu)
(“Semifreddo”– pusiau šaldyti Zabaione putėsiai su Contreau ir bananų džemu)
(Naminiai raviolini, įdaryti cotechino su lęšiu kremu ir petražolių padažu)
(Pasta su veršiena)
Fb: “Salvete City”
