Pradžia Maistas Vilniečiai rekomenduoja Du mėnesiai po „Uptown Bazaar“ atidarymo

Du mėnesiai po „Uptown Bazaar“ atidarymo

10 minutė(s) skaitymo

Panašu, kad spalio pradžioje duris atvėręs „Uptown Bazaar“ kasdien įgauna vis daugiau populiarumo tarp vilniečių bei miesto svečių. Ko gero, ne veltui – vieta apjungia daugybę rinkos konkurentų po vienu stogu, o organizuojami teminiai vakarai, savaitgaliai ar savaitės (Božolė vakaras, šeimos antradieniai) tampa įdomiu iššūkiu kaimynystėje susibūrusiems maisto tiekėjams bei netradicine pramoga urbanistinio turgaus lankytojams.

Ši madinga gastronominė kolaboracija praėjusį savaitgalį lankytojus viliojo austrių delikatesais. Bene labiausiai intriguojanti iniciatyvos dalis buvo ta, jog tarp austrių žinovų, kvietusių susipažinti su tikrąja, klasikine austrių valgymo tradicija, improvizacijomis nei kiek nenusileido mėsainių, meksikietiško maisto ar net ledų tiekėjai, šį įnoringą delikatesą drąsiai įtraukę į savo meniu.

Besimėgaudama itališkos muzikos bei tikro turgaus šurmulio deriniu, šįkart nusprendžiau per daug neeksperimentuoti, tad į mano vėlyvų pusryčių lėkštę sugulė du Benedikto kiaušiniai, kuriuos užsisakėme iš „Kavos era“ kavinukės. Maloniai nustebino, kad Ispanijoje populiaraus gastronominio turgaus tipo atmosfera buvo ne kuriama, o jaučiama: kiekvieno „prekystalio“ atstovai maloniai kvietė paragauti jų kuriamų stebuklų prieš išsirenkant tą vienintelį, skyrė itin daug dėmesio – dalinosi istorijomis apie save bei su meile gaminamą maistą. „Kavos era“, šiuo atveju, mus taip pat patraukė išskirtiniu dėmesiu ir neskaičiuojamu laiku, skiriamu kiekvienam klientui. Džiaugėmės pusryčių kavinės lankstumu, paprašę į porciją įeinančius du Benedikto kiaušinius pagaminti skirtingai. Taigi, inteligentiški garsai ir tik geros emocijos, sukurtos maistui tolygaus atviro betarpiško bendravimo, išties priminė kitose Europos šalyse lankytas restoranų turgavietes. Vis tik nuo tikrojo turgaus šis skiriasi tuo, kad čia – neįprasta derėtis. Besišypsantys pardavėjai išlaiko įprastas kavinių bei restoranų kainas: už porciją Benedikto kiaušinių bei dvi sūriu apkeptas austres sumokėjome apie 12 Eur, rytui sotus vegetariškas suvožtinis (šalia kurio buvo patiektos ir salotos) kainavo apie 4 Eur, o kavos kainos svyravo nuo 1,90 iki 2,60 Eur – įkandama kaina, kalbant apie pusryčių kavinę, besispecializuojančią rytinių gėrimų bei patiekalų rinkoje.

Užsisakę patiekalus gavome sunumeruotus delno dydžio aparatus, imančius skleisti garsą, kai užsakymas būna paruoštas (kaip gudru!!!), tad turėjome progą ilgiau paklaidžioti malonioje suirutėje, nors ne per ilgai, nes maistas buvo paruoštas itin greit – kur kas mažiau nei 10 min. Nors apie 14.30 val. turgus buvo pilnas žmonių, besidairančių į mūsų užimtą staliuką, rodos, kad dauguma rado daugiau ar mažiau patogią vietą prisiglausti (kas dažnai tampa problema panašaus tipo kitų Europos miestų turgavietėse, o apgalvoto dizaino kėdžių ar žvakių ant medinių stalų – ką turime čia – ten su žiburiu nerasi), o tualetas, net ir šiuo piko metu, pasirodė neįtikėtinai tvarkingas, privertęs pasijusti lyg svečiuose pas draugus.

Kadangi išsiaiškinome, jog mus aptarnavo Laimonas, vienas iš kavinės savininkų, kiek pakalbinome jį apie džiaugsmą ir iššūkius, tapus „Uptown Bazaar“ dalimi. Netikėtas pokalbis prasidėjo mums atkreipus dėmesį į „Mimozos“ kokteilio kainą – 5 Eur. Nujaučiant gausiamą kiekį, pasirodė gan brangu. Taip sužinojome, kad „Kavos era“, besispecializuojanti pusryčių sferoje, alkoholį ėmė tiekti tik po įsikūrimo šioje turgavietėje, mat pajautė klientų poreikį ne tik ryto gėrimams. Prakalbus apie šį pokytį, pats Laimonas užsiminė apie kitus aspektus, prie kurių teko prisitaikyti, pavyzdžiui – vienkartiniai indai. Visoje urbanistinėje turgavietėje krypstama link greito maisto kioskų įvaizdžio, tad vienkartiniai indai čia – įprastas atributas. Vis dėlto tiek „Kavos era“, tiek jų kaimynai ima galvoti apie dar „namiškesnę“, pastovesnę atmosferą, kuriamą keraminiais indais, skirtais ne tik emocijai palaikyti, bet ir skatinant ekologijos idėją bei suteikiant patogumo klientams užsisakius sunkiau pjaustomus patiekalus.

Kalbant apie patogumą, savaitgalis „Uptown Bazaar“ – tikras piko metas, tačiau ir darbo dienomis dirbantis turgus, skirtas miesto gyventojui, kviečia žvalgytis ~5 Eur vertės dienos pasiūlymų ir užtrukti ilgiau šalia stalo su rozete bei nemokamu bevielio interneto ryšiu.

Vis tik mes, atėję vėlyvų pusryčių, užsisėdėjome ne per ilgiausiai – kol baigėsi maistas ir turiningas pokalbis. Toliau keliavome deserto. Žinoma, taip pat gaminto „Uptown Bazaar“ meistrų. Pamatę banguotasias čiuras (churros) iškart susigundėme ispanišku „Čiurerijos“ dvelksmu. Ji, priešingai nei anksčiau lankyta „Kavos era“, yra vienintelė visame Vilniuje, tad privalėjome išnaudoti tai, kad svečiavomės turguje.

Negavę prieš tai naudoto aparato, skaičiuojančio patiekalo gaminimo laiką, nesukome galvos, nes čiuras gavome itin greitai. Puodelis gruzdintų skanėstų mums kainavo 2,90 Eur. Už tokią kainą norėjosi paprašyti bent jau daugiau padažo (buvo galima rinktis vieną iš trijų: juodojo šokolado, aštraus šokolado arba sutirštinto pieno), kurio gavome vos lašelį. Bet kokiu atveju, čiuras pasidalinome trise, o po ilgų apmąstymų, kad jų galėjo būti daugiau, ėmiau galvoti, kad galbūt norėjosi dar ir dar dėl tikrai puikaus skonio, pralenkiančio kai kurias ispaniškas gatvės desertines, tiekiančias dideles čiuras su saldžiu glaistu, mat šie – vilnietiškosios „Čiurerijos“ – gaminiai buvo nedideli, maloniai drėgni bei patiekiami ne kartu su padažu, kad kiekvienas galėtų pasirinkti, kiek jo įsipilti.

Suvalgę čiuras dar kurį laiką pasisukiojome maloniame šurmulyje ir suskubome link automobilio, pastatyto kitapus gatvės – „IKI“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje, įsileidžiančioje svečius daugiausia diems valandoms (lankydami „Uptown Bazaar“ turėkite tai omenyje).

Šurmulingą erdvę palikome su dideliu įkvėpimu bei noru sugrįžti kitąkart, turbūt kitu metu, kad turėtumėme galimybę išvysti dar vieną jos veidą. Galbūt kada prasilenksime – juk gera būti ten, kur jauti, kad kliento nuomonė yra svarbi ir pokyčius bei pokalbius lydi atviras požiūris.

Autorė: Gabrielė Snieganaitė

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Gabrielė Snieganaitė
Rodyti daugiau Vilniečiai rekomenduoja

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

Pakomentuok pirmas!

Pranešti apie
avatar