Praėjusią savaitę Neries regioninio parko gamtininkai kartu su Lietuvos gamtos fondo ir šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos specialistais atliko išskirtinį gyvosios gamtos tyrimą, kuris leidžiamas tik kartą per metus. Jie sostinės Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje skaičiavo ten žiemojančius kelių rūšių šikšnosparnius, tarp jų – ir visos Europos mastu saugomus, retus ir nykstančius kūdrinius pelėausius.

Skaičiuoti žiemojančius šikšnosparnius reikia itin atidžiai ir jautriai, nes bet koks grubesnis žmogaus įsikišimas jiems gali būti pražūtingas. Šie gyvūnai žiemojimui pasirenka nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų miegą ir savo kūno temperatūrą sumažina iki 5-10℃. Nesimaitindami ir naudodami sukauptas energijos atsargas, jie taip gali prakyboti 5-7 mėnesius.

Tokioje vietoje apsilankęs žmogus ryškia šviesa, žingsnių aidu ar net savo kūno šiluma gali prižadinti šikšnosparnius. Prabudę jie bando skristi į saugesnes vietas ir taip sunaudoja daug žiemos miegui sukauptos energijos. Prabudus žiemą, energijos atsargų papildyti nėra galimybių, tad dažnas per anksti žmogaus prižadintas šikšnosparnis gali nebesulaukti pavasario.

Dėl šių priežasčių apleistas Aukštųjų Panerių tunelis Vilniuje 2004 m. buvo paskelbtas buveinių apsaugai svarbia teritorija, o prie įėjimo į jį pastatytas užtvaras. Nuo tada į tunelio vidų tik vieną kartą per metus gali patekti tyrimus atliekantys mokslininkai. Atsiradus užtvarui, čia žiemojančių šikšnosparnių skaičius ėmė augti – nuo šimto 2000 m. iki daugiau kaip 1,9 tūkst. 2018 metais.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist