Vilniuje pradedamas tvarkyti barokinis Sapiegų dvaro parkas Antakalnyje – jau netrukus vilniečiai bei netoliese įsikūrusio technologijų miestelio „Vilnius Tech Park“ lankytojai galės džiaugtis estetišku, tvarkingu parko kraštovaizdžiu. Pirmieji parko tvarkymo darbai bus pradėti jau šią savaitę – pašalinus netvarkingus želdinius, miestiečių pasivaikščiojimams atsivers parko pėsčiųjų takai.

Sapiegų dvaro parke nebeliks džiūstančių, ligų ir kenkėjų pažeistų, avarinių medžių, kurie kelia pavojų parko lankytojams ir saugomiems kultūros paveldo objektams.

Prieš dvejus metus SĮ „Vilniaus planas” architektai, padedami arboristo Algio Davenio, atliko detalią parko želdinių inventorizaciją – kirtimui buvo atrinkti 29 medžiai. Pirmame etape bus pjaunama 17 avaringiausių medžių, vėliau su parko techninio projekto įgyvendinimu – 2018 m. – likusieji. Medžiams sulapojus bus nugenėtos senųjų parko medžių sausos šakos. Darbus atliks Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos miškus prižiūrinti UAB „Grinda”.

Praėjusių metų pabaigoje Sapiegų parke įsikūrus technologijų miesteliui „Vilnius Tech Park“, 8 hektarų ploto Sapiegų parko teritorija išliko atvira visiems miesto gyventojams, yra jauki ir draugiška pėstiesiems, dviratininkams, mamoms su vežimėliais bei mokinių grupėms, vedžiojantiems augintinius. Savivaldybė Sapiegų parko sutvarkymui ir pritaikymui lankymui yra suplanavusi skirti daugiau kaip 600 tūkst. Eur lėšų iš ES struktūrinių fondų ir miesto biudžeto. Iki 2020 metų numatyta sutvarkyti ne tik želdinius, parko takus, bet ir infrastruktūrą: įrengti apšvietimą, laistymo sistemą, fontaną, įsigyti suoliukų, šiukšliadėžių, – kad barokinis Sapiegų rūmų, parko ir technologijų miestelio ansamblis taptų atvira, vilniečių lankoma erdve, kurioje bus patogu tiek mėgstantiems aktyviai leisti laisvalaikį, tiek ieškantiems ramaus poilsio kampelio.

Sapiegų rūmai ir parkas

Rūmus 1689-1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus Antakalnyje.

Teigiama, jog dekoruojant dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei italų tapytojas Mikelandželas Palonis.

Sapiegų rūmai 1819 m.

Vienintelis brandžiojo baroko (XVII a. paskutinis dešimtmetis) rūmų ansamblis išlaikęs pagrindinius teritorijos kontūrus ir svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus – rūmų kiemą su kiemo centre stovinčiais rūmais, į rūmus orientuotą centrinę parko dalį ir jo ašyje nutiestą centrinį taką, jungiantį Antakalnio gatvę su rūmų kiemu, centrinės parko alėjos pradžioje ir alėjos įėjime į rūmų kiemą tebestovinčiais vartais. Nežiūrint XIX –XX a. statybų, natūroje galima atsekti sodo – daržo, buvusio tarp parko ir Trinitorių vienuolyno ribas, o taip pat skersinę parko alėją nukreiptą į tuo pat metu statytos Trinitorių bažnyčios pagrindinį portalą.

Skersinėje parko alėjoje, parko tvoroje ir sienoje prie bažnyčios šventoriaus buvo dveji barokiniai vartai. Rūmų kiemo tvoroje, dabartinės L. Sapiegos gatvės ašyje tebestovi pietiniai vartai į rūmų kiemą. Šiauriniai vartai – vartai tarp rūmų reprezentacinio kiemo ir ūkinio kiemo nugriauti apie XIX a. vidurį.

Ryškiausia ansamblio vertybė – rūmai su pagrindiniame fasade išlikusiais autentiškais langų apvadais ir lipdyba. Rūsiuose ir dalyje pirmo aukšto patalpų išliko skliautai. Rūmai sužaloti 1840 m. ir 1928 m. rekonstrukcijos metu.

1700 m. po Valkininkų mūšio rūmus nusiaubė konfederacijos bajorai. Buvo niokojami pastatai, rūmuose buvę paveikslai sukapoti. 1718 m. Sapiegos kompleksą laikinai išnuomojo Mozyriaus pastalininkienei Sofijai Bagdzevičiūtei Jablonskienei. 1720 m. po rūmų statytojo mirties rūmus paveldėjo jo jauniausias sūnus Lietuvos didysis maršalka Aleksandras Paulius Sapiega, kuris 1734 m. palaidotas trinitorių Viešpaties Jėzaus bažnyčioje (1744 m. jam buvo pastatytas paminklas, išlikęs iki 1865 m.).

Vėliau rūmus valdė Aleksandro Pauliaus sūnus, Palenkės vaivada, Mstislavlio seniūnas Mykolas Antanas Sapiega.

1760 m. po Mykolo Antano mirties (neturėjusio įpėdinių) rūmai atiteko jo brolio Kazimiero Leono Karolio sūnui, Lietuvos didžiajam kancleriui Aleksandrui Mykolui Sapiegai. Jo valdymo metu 1763–1765 m. prancūzų architektas Jacobas Delau tvarkė parką, fontaną, sumūryjo naują tvorą ir laiptus į rūmus ir parką.

Amžiaus pabaigoje rūmus valdė Aleksandro Mykolo sūnus, Lietuvos artilerijos generolas Pranciškus Sapiega. Jis 1797 m. kartu su Pelagėja Potockyte rūmus su žemės sklypu ir mišku pardavė Juozapui ir Liudvikai Potockytei Kosakauskams.

Pagrindiniai vartai iš Antakalnio g. Jano Bulhako nuotrauka

1875 metai.
Sapiegų rūmai, 1880 metai

Sapiegų rūmų vartai, Stanisławo Filiberto Fleury nuotrauka, 1899 metai

Trinitorių bažnyčia su šventoriaus vartais, Jano Bulhako nuotrauka. XX a. pr. Šie vartai nugriauti sovietmečiu, teritorijoje įsikūrus kariškiams.

1808 m. liepos 23 d. Gardino gubernijos valstybės tarėjas ir Slonimo pavieto maršalka Vaitiekas Puslovskis pardavė Vilniaus miestui Sapiegų rūmus ir pusę jurizdikos už 40 000 sidabrinių rublių. Remiantis Vilniaus, Kauno ir Gardino generalgubernatoriaus A. Rimskio-Korsakovo 1809 m. kovo 30 d. įsakymu rūmuose buvo atidaryta Karo ligoninė.

Rūmų rekonstrukcijos planą parengė architektas Žozefas Pusje. Tokiu būdu, Antakalnio karo ligoninė tapo viena pirmųjų įstaigų Lietuvoje, kurioje dirbdavo specialiai parengti medikai. Iki tol špitolėse ligonius prižiūrėdavo vienuolės.

Karo ligoninė veikė Sapiegų rūmuose, Trinitorių vienuolyne ir Sapiegų parko statiniuose.

Karo su Napoleonu metu, Sapiegų rūmuose veikė prancūzų karo ligoninė, kuri per trumpą laiką stipriai nuniokojo pastatus.

1854-1855 m. ligoninė turėjo 300-350 lovų. XIX amžiaus pabaigoje čia jau buvo 700 lovų, 48 iš jų – skirtos karininkams. „Karo ligoninei vadovavo viršininkas (karininkas), kurio pareiga – užtikrinti, kad karo ligoninė griežtai laikytųsi Rusijos karo medicinos reikalavimų, kad medicinos personalas tinkamai atliktų savo pareigas, o pasveikę žemesnio rango karininkai be reikalo neužsilaikytų ligoninėje…“

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ligoninės patalpos buvo skubiai išplėstos. Lovų skaičius padidėjo nuo 350 iki 1700. Tai buvo padaryta prie Karo ligoninės prijungus dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatus.

Prieš vokiečiams įžengiant į Vilnių, dauguma pacientų buvo išvežti.
Karo ligoninė. 1917 m.

Lenkijai valdant kraštą 1919-1939 m. Karo ligoninės patalpose įsikūrė Stepono Batoro universiteto klinikos. Universiteto administracijos sprendimu pastatuose atsirado Chirurgijos, Vidaus ligų, Pediatrijos, Akių ir Dermatologijos klinikos bei Patologinės anatomijos, Higienos, Stomatologijos katedros.

Antrojo pasaulinio karo metais Karo ligoninė buvo pritaikyta Vokietijos kariuomenės reikmėms. Po karo buvo atkurta kaip Karo ligoninė. Joje buvo įsteigta Vilniaus universiteto Hospitalinės chirurgijos katedra.

XIX a. II pusėje – XX a. aplink Karo ligoninę veikė:
• Lietuvos Brastos Aleksandro kadetų korpusas (1859-1863 m.). Veikė Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13) ir Karo ligoninės (Antakalnio g. 17) pastatuose;
• Antrasis inžinerijos batalionas (1873-1914 m.). Veikė Trinitorių vienuolyno (Antakalnio g. 27) ir dabartinės Lietuvos karo akademijos (Šilo g. 5A) pastatuose;
• Karo mokykla (1940 m.). Veikė Sapiegų rūmuose, Karo ligoninės ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose;
• Vilniaus pėstininkų mokykla (1940-1941 m., 1954-1953 m.). Veikė Sapiegų rūmuose ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose;
• Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokykla (1953-1971 m.). Veikė Sapiegų rūmuose ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose;
• Vilniaus priešlėktuvinės gynybos vadų radioelektronikos mokykla (1971-1992 m.). Veikė Sapiegų rūmuose ir dabartinės Lietuvos karo akademijos pastatuose.
1993 m. ligoninė buvo pavadinta Sapiegos vardu.