Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia prašysiantis nuolat teikti Seimui informaciją apie Lietuvos simboliu tapusio Gedimino kalno būklę, žadama kas mėnesį lankytis prie kalno siekiant įvertinti atliktus darbus.

„Siūlysiu nuolatinės parlamentinės kontrolės sistemą, kad kas dvi savaites mes gautumėme raštiškai ataskaitą, kas daroma, kas padaryta, o kas mėnesį mes lankytumėme tą vietą, kad iš tikrųjų prieš visuomenę galėtumėme pasakyti, kad daroma viskas, ką galima padaryti. Ir viskas bus gerai su kalnu“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Vasaros pabaigoje ir rudenį dėl nuolatinio lietaus kalne nuslinko net keletas nuošliaužų, pastaruoju metu viena jų apgadino ir pagrindinį taką, kylantį nuo Sereikiškių parko į pilį.

Seimo Kultūros komiteto nariams būklę bei atliekamus darbus pirmadienį pristatė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, Nacionalinio muziejaus atstovai.

Šiuo metu kalno aikštelėje pastatyta laikina dengta stoginė, atliekami archeologiniai tyrimai, atkasami likę nužudytų 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai. Pietrytinės kalno pusės papėdėje draudžiama vaikščioti, šlaite specialia technika tvarkomos nuošliaužos – naujausios jų pažeidė ir dalį. Šiaurės vakarų pusėje įrengiamos sutvirtintos skaldos kaskados, ant jų vėliau bus klojama velėna.

Anot R. Karbauskio, numatytų maždaug 9 mln. eurų kalno avarinei būklei suvaldyti ir rimčiau sutvarkyti neužteks, tačiau kiek pinigų prireiks, anot jo, atsakys tolesni geologiniai kalno tyrimai.

„Norint šitą kalną sutvarkyti kapitaliai, teks jį visą „nurengti“ ir iš naujo „aprengti“, – dėstė R. Karbauskis.

Kultūros viceministras R. Augustinavičius sakė, kad pietrytinis kalno šlaitas, kuriam kyla didžiausia nuošliaužų grėsmė, bus tvarkomas kitąmet rugsėjį, prieš tai bus atlikti geologiniai tyrimai. Anot jo, klojant kalno paviršinį sluoksnį anksčiau padaryta klaidų, todėl reikėtų susitaikyti su tuo, kad nuošliaužų, nepaisant visų prevencinių priemonių, bus ir toliau.

„Reikėtų akcentuoti, kad tikrai nuošliaužų bus, nes šiandien taikomos priemonės leidžia tik sumažinti jų skaičių. Tikslas – kad nuošliaužos nesusikabintų į vieną didelį masyvą ir nekiltų reali grėsmė istoriniams pastatams. Pagrindinis visų darbų tikslas – kuo greičiau nuošliaužas apsaugoti nuo šalčio ir įrengi skaldos atramos bei drenažines sistemas“, – teigė jis.

R. Augustinavičius pažymėjo, kad pietrytiniame kalno šlaite esantis nestabilus technogeninis gruntas, kuris piltas ankstesniais dešimtmečiais siekiant išlyginti šlaitus, gali siekti ir iki septynių metrų gylio. Anot jo, nuošliaužos formuojasi ne keliose vietose, o visame kalne – geologų tyrimas turėtų atsakyti į  klausimą, kokias vandens drenavimo sistemas reikėtų įrengti.

„Įsivaizduokite, esate paplūdimyje, reikia pastatyti pilį: jei smėlis labai sausas – nepastatysite, jei labai šlapias – irgi nepastatysite. Reikia turėti tam tikro drėgnumo smėlį. Tad esminis dalykas – pamatuoti tuos parametrus, sankabumą, ir tada žinoti, kokios inžinerinės priemonės neleis tam kalnui ir per daug išdžiūti, ir per daug sušlapti“, – tikino jis.

Geologijos tarnyba praėjusią savaitę įspėjo, kad kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esantiems Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus.

Autorius: Ignas Jačauskas

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist