„Dabar jau nebegaliu savęs įsivaizduoti kur nors kitur“, – pokalbį apie studijas Vilniaus universitete (VU) pradeda Jessica Barbara Richter. Mergina yra vienintelė VU Filologijos fakulteto bendrosios kalbotyros magistrantūros programos studentė užsienietė.
Jessica puikiai kalba lietuviškai ir dar trimis kalbomis. Greifsvaldo universitete, Vokietijoje, mergina studijavo finistiką (suomių kalbą ir kultūrą) ir visiškai netikėtai nusprendė pasirinkti papildomas baltistikos studijas, kurios galiausiai atvedė į tarptautinio dalykinio reitingo „QS World University Rankings by Subject 2017“ 200-tuke esančias kalbotyros studijas VU Filologijos fakultete.
„Mano gimtoji kalba yra vokiečių, tačiau mane nepaaiškinamai patraukė lietuvių kalba ir Lietuva. Iki studijų pradžios VU niekuomet nebuvau lankiusis Lietuvoje, tačiau žinojau, kad turiu čia atvažiuoti. Noriu daugiau kalbėti lietuviškai ir puikiai išmokti šią kalbą. Dabar net nebegaliu įsivaizduoti savęs Vokietijoje“, – pasakoja bendrosios kalbotyros studentė.
„Daug žmonių nuolat sako, kad lietuvių kalba yra labai sudėtinga. Tačiau man ji yra tiesiog labai graži. Kai tikrai patinka tai, ką darai, tuomet mokytis sekasi daug lengviau. Pavyzdžiui, dabar pradėjau mokytis prancūzų kalbos, kurią dauguma laiko lengvesne nei lietuvių ar suomių, bet man asmeniškai prancūzų kalba ir yra ta sudėtingoji“, – juokiasi Jessica.
VU Filologijos fakulteto studentė gali laisvai skaityti ir rašyti lietuviškai, tačiau mano, kad dar trūksta kalbėjimo praktikos. Ji yra vienintelė užsienietė, studijuojanti VU bendrosios kalbotyros magistrantūros programą, tad tenka beveik kasdien tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius.
Be lietuvių, mergina dar moka vokiečių, anglų ir suomių kalbas. Taip pat mokėsi ar šiuo metu mokosi prancūzų, latvių, estų ir vengrų kalbų. Jessica pasakoja, kad pastarosios mokytis pradėjo visiškai netikėtai – tiesiog pamatė skelbimą apie nemokamus vengrų kalbos kursus VU Filologijos fakultete su dėstytoja dr. Noemi Bulla.
„Nusprendžiau, kad turiu pabandyti. Man be galo patinka kalbos, kurias moka nedaug žmonių arba kurios yra kuo nors išskirtinės. Taip pradėjau lankyti vengrų kalbos kursus. Patiko ne tik patys kursai, jų struktūra, gimtakalbė dėstytoja, bet ir galimybė susipažinti su naujais žmonėmis, kuriuos visus vienijo bendras interesas – išmokti naują užsienio kalbą“, – teigia studentė.
Nors Jessica, nusprendusi tobulinti lietuvių kalbos žinias, nespėjo išklausyti viso vengrų kalbos kurso, tačiau galvoja toliau mokytis šios kalbos. Mergina sako, kad vadovaujasi paprastu šūkiu – viskas arba nieko. Tai ją nuolat veda į priekį ir leidžia nuolat mesti sau naujus iššūkius. Būtent vienas jų VU Filologijos fakulteto magistrantę ir atvedė į studijas Vilniaus universitete.
