Rugsėjo pradžioje Lietuvos keliuose pradėjo veikti 25 sektoriniai vidutinio greičio matuokliai (VGM). Tačiau pažvelgus į vietas, kuriose jie įrengti, galima pastebėti, kad nė vienos tokios sistemos nėra nei kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, nei autostradoje Vilnius–Panevėžys. Kodėl jų šiuose keliuose nėra?
Tai, kad Lietuvos automagistralėse ir greitkeliuose nėra nė vieno vidutinio greičio matuoklio stebina ne vieną vairuotoją. Nors šiltuoju metų laiku maksimalus leistinas greitis automagistralėse yra 130 km/val, o greitkeliuose – 120 km/val, nemažai vairuotojų važiuoja didesniu greičiu nei leistina.
Todėl keliuose A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ir A2 (Vilnius–Panevėžys) įrengus VGM sistemas, tikėtina, kad užfiksuojamų pažeidimų būtų ne ką mažiau nei kituose ruožuose, kur sektoriniai greičio matuokliai jau veikia. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kuri ir atsakinga už VGM įrengimą, atstovė teigia, jog šiuo metu įrengti šias sistemas minėtuose keliuose nėra reikalo.
„Įrengiant vidutinio greičio matuoklius (VGM) pirmiausia buvo atrinkti ruožai, kuriuose nesaugus važiavimo greitis yra pagrindinė tikėtina eismo įvykius lėmusi priežastis.
Valstybinės reikšmės keliuose Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys ir kituose ruožuose VGM nebuvo įrengti, nes eismo įvykių tikimybė dėl greičio viršijimo juose yra mažesnė.
Tačiau pasikeitus situacijai tikėtina, kad VGM atsiras ir kituose ruožuose“, – LRT.lt teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyrius vedėja Dovilė Krasauskaitė.
Taigi bent jau kol kas vairuotojai dėl A1 ir A2 kelių gali būti ramūs, nes artimiausiu metu juose įrengti VGM sistemas nenumatyta, nebent pasikeistų situacija ir šiuose keliuose padaugėtų eismo įvykių, kurių priežastis – greitis.
Tuo metu kalbant apie dabar veikiantį 25 VGM sistemų tinklą, jis turėtų plėstis, nes tobulinama metodika, kuria vadovaujantis ir parenkamos vietos, kuriose įrengiami sektoriniai greičio matuokliai.
„Šiuo metu yra parengta ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinta VGM vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika.
Pagal ją šiuo metu sudaroma VGM vietų, ne gyvenviečių teritorijose, įrengimo prioritetinė eilė“, – priduria D. Krasauskaitė.
Policija greičio kontrolei daug dėmesio skirs ir toliau
Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys teigia, kad vairuotojams per daug atsipalaiduoti nereikėtų, nes policija keliuose A1 ir A2 dirbs taip pat aktyviai, kaip ir iki šiol.
Ne mažiau dėmesio sulauks ir tie keliai, kuriuose VGM sistemos jau įrengtos ir sėkmingai veikia.
„Be abejonės, galiu patikinti, kad ir tuose ruožuose, kuriuose VGM sistemos įrengtos ir jau veikia, policija ir toliau vykdys specialias priemones tiek su žymėtais ir nežymėtais automobiliais, nešiojamais greičio matavimo įrenginiais.
Nors keliai, kuriuose įrengti sektoriniai greičio matuokliai, turėtų tapti saugesni, bet tai tikrai nėra priežastis jiems skirti mažiau policijos dėmesio“, – pabrėžia V. Grašys.
Kalbant apie A1 ir A2 kelius, V. Grašys mano, kad sektorinių greičio matavimo sistemų įrengimas nėra pagrindinė priemonė gerinti eismo saugumą, nes tai padaryti galima gerinant infrastruktūrą.
„Manau, kad galima pritaikyti kitokias priemones, kurios darytų didesnę įtaką eismo saugumui šiuose keliuose. Pavyzdžiui, atitvarai, požeminės ir antžeminės perėjos skirtos pėstiesiems“, – svarsto V. Grašys.
