Vieni sparčiausiai Europoje augantys Lietuvos oro uostai gali pasigirti ir puikiais finansiniais rodikliais. Audituotais duomenimis, 2016 metais tiek įmonės gautos pajamos, tiek pelnas, lyginant su metais prieš tai, augo net kelis kartus sparčiau nei keleivių srautai. Be to, pernai tris šalies oro uostus vienijanti bendrovė valstybei sumokėjo daugiau nei 1,7 mln. Eur, dividendų sumą – net 70 proc. daugiau nei 2015 m.
„Veiklos efektyvumas ir grąža valstybei – vienas pagrindinių tikslų, kuriuos Lietuvos oro uostams kelia valstybė. Siekiant įgyvendinti keliamus tikslus, prieš kelerius metus trys šalies oro uostai buvo apjungti į vieną įmonę, kuri kasmet pasiekia vis geresnius veiklos rezultatus. Tai rodo, kad judame teisinga linkme“, – teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Praėjusiais metais Lietuvos oro uostų pajamos išaugo apie 22 proc. ir pasiekė beveik 30 mln. Eur. Daugiausiai, beveik 4 mln. Eur, iki 19,4 mln. Eur ūgtelėjo pajamos, gautos iš aviacinės veiklos. Tiesa, neaviacinės veiklos pajamų eilutė 2016 m. taip pat padidėjo daugiau nei 1 mln. Eur.
Audituotais duomenimis, grynasis įmonės pelnas 2016 m. išaugo daugiau nei 1,6 mln. Eur arba 64 proc. ir viršijo 3,4 mln. Eur. Lietuvos oro uostų EBITDA, t. y., pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją, 2016 m. paaugo 22 proc. nuo 8,3 mln. iki 10,1 mln. Eur.
Prie puikių įmonės finansinių rezultatų prisidėjo ne tik išaugęs aptarnautų skrydžių bei keleivių skaičius, bet ir tai, kad Lietuvos oro uostai nuolat stengiasi didinti atliekamų procesų efektyvumą.
Pasak G. Almanto, Lietuvos oro uostai sukuria didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Planuojamas 2016-2019 metų keleivių augimas yra 1,8 karto didesnis už šalies BVP augimą. Tuo tarpu pasaulinės tendencijos rodo, kad vidutiniškai keleivių augimas siekia 1,4 karto už šalies BVP.
„Tokios prognozės rodo, kad Lietuvos rinka labai gyvybinga, o šalies gyventojai tampa gerokai mobilesni“, – teigia G. Almantas.
Gerėjantys Lietuvos oro uostų veiklos rezultatai kuria ir didesnę vertę valstybei. Įmonė už 2016 m. valstybei išmokės daugiau nei 1,7 mln. Eur dividendų. Ši suma, lyginant su 2015 m. išaugo 70 proc. – nuo kiek daugiau 1 mln. Eur. Be to, 2016 m. valstybė iš Lietuvos oro uostų gavo ir daugiau nei 400 tūkst. Eur savininko kapitalo mokesčio pavidalu.
Lietuvos oro uostų vadovas įsitikinęs, jog valstybei mokamų dividendų suma ateityje augs toliau. „Impulsą augti ateityje duoda keli numatomi įgyvendinti projektai. Tai – šią vasarą vyksianti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bei kitais metais prasidėsiantis Vilniaus oro uosto keleivių terminalo atnaujinimas, leisiantis didžiausio šalies oro uosto metinį keleivių skaičių padidinti nuo 3,5 iki 4,5 mln. Tolimesnę bendrovės plėtrą teigiamai pajaus tiek keleiviai, tiek valstybė gaunamų dividendų pavidalu“, – tikina G. Almantas.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Lietuvos pasiekiamumą dar labiau didina 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
