MadeinVilnius.lt – Vilniaus naujienų dienoraštis
Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas (Nuotr.: Vilniaus oro uosto)
Oro uostas

Lietuvos oro uostai vasarą palydi rekordiškai: keleivių skaičius augo beveik 50 proc.

Lietuvos oro uostai toliau sėkmingai didina krypčių ir keleivių skaičių visuose šalies oro uostuose. Rugpjūčio mėnesį keleivių skaičius šalies oro vartuose, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo net 49 proc., o įvykdytų skrydžių daugėjo beveik trečdaliu. Iki metų pabaigos bendrovė tikisi pasiekti dar didesnių veiklos rekordų – aptarnauti daugiau nei 6 mln. keleivių ir įvykdyti daugiau nei 60 tūkst. skrydžių.

„Galime pasidžiaugti ir vasarai pasibaigus drąsiai pasakyti, kad Lietuvos oro uostų nuveikti darbai bei pasiekti rezultatai rodo tvirtą ėjimą solidaus augimo ir veiklos efektyvinimo kryptimi. Aukšti rezultatai mus skatina su dar didesne energija kibti į laukiančias užduotis ir gerinti Lietuvos pasiekiamumą oru, siekiant pasiūlyti patrauklias ir svarbias kryptis verslo atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams“, – sako Lietuvos oro uostų vykdomoji direktorė Laura Joffė.

Rugpjūčio mėnesį šalies oro uostai iš viso aptarnavo daugiau nei 600 tūkst. keleivių, t. y. net 200 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausias augimas pasiektas Vilniaus oro uoste. Per jį skrido apie 480 tūkst. keleivių – beveik 340 tūkst. daugiau nei pernai rugpjūtį, kai vis dar vyko pagrindinių šalies oro vartų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai ir didžiąją dalį šalies oro uostų funkcijų buvo perėmęs Kauno oro uostas.

Antras pagal dydį Kauno oro uostas toliu sėkmingai vysto veiklą. Čia aptarnauta 97 tūkst. keleivių. L. Joffė pastebėjimu, nors rodiklis yra mažesnis palyginti su pernai metų laikotarpiu, kuomet Kauno oro uoste dėl minėtų rekonstrukcijos darbų vis dar buvo sutelkti didžiausi keleivių srautai, tačiau oro bendrovių, nuolat vykdančių skrydžius Kauno oro uoste, keleivių ir skrydžių skaičius nuo metų pradžios išlaikė augimą. Stabilus ir perspektyvus keleivių augimas pastebimas ir Palangos oro uoste. Jį pasirinko daugiau nei 38 tūkst. skrendančiųjų.

Rugpjūtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos oro uostai keliautojams taip pat pasiūlė žymiai daugiau naujų krypčių. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai pradėjo kilti į Astanos, Atėnų, Gdansko, Agadiro, Niurnbergo, Kelno miestų, Korfu salos ir Milano Malpensos oro uostus. Sostinės oro vartuose vykdyti skrydžius pradėjo bendrovė „SCAT Airlines“. Iš Kauno oro uosto atsirado skrydžiai į Burgaso, Riminio, Varšuvos ir Žironos miestus. Iš šio oro uosto kilti pradėjo oro bendrovės „LOT Polish Airlines“ lėktuvai.

Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat į kai kurias kryptis buvo skraidinta didesniais orlaiviais. Palangos oro uoste skrydžių skaičius augo į Rygą ir Varšuvą, o skrydžiai į Londoną buvo vykdomi didesniu orlaiviu. Kauno oro uoste skrydžiai į Londoną ir Norvegiją taip pat buvo vykdomi didesniais orlaiviais. Iš Vilniaus oro uosto ne tik skraidinta didesniais orlaiviais, bet ir daugėjo skrydžių į Helsinkį, Varšuva, Stokholmą, Rygą, Dubliną ir Maskvą.

Šiuos Lietuvos oro uostų pasiekimus lėmė puikus nepertraukiamo darbo ir derybų su įvairiomis oro bendrovėmis rezultatas. Prie augančių skaičių prisidėjo ir gerėjantys ekonomikos rodikliai bei žemos skrydžio bilietų kainos.

„Rugpjūtį Lietuvos oro uostuose fiksavome ir beveik 29 proc. išaugusį skrydžių rodiklį. Daugiau nei 4 tūkst. skrydžių buvo surengta Vilniaus oro uoste. Kauno oro uoste skrydžių skaičius siekė beveik 900-us. Itin aukštus rodiklius demonstruoja Palangos oro uostas – rugpjūtį jame buvo įvykdyti beveik 500-ai skrydžių. Sparčiai augantys Palangos oro vartų rezultatai ir faktas, kad oro uostas netrukus priartės prie savo pajėgumų ribų, patvirtina, jog mūsų strateginiai sprendimai nustatant krypčių žemėlapį buvo teisingi“, – teigia L. Joffė.

Lietuvos oro uostų vykdomosios direktorės teigimu, prie puikių Lietuvos oro uostų rezultatų rugpjūtį žymiai prisidėjo ir pervežtų krovinių skaičius, kuris, lyginant su pernai, ūgtelėjo 42 proc. Daugiausiai krovinių, t. y. virš 1 tūkst. tonų, mūsų šalyje buvo gabenama pasirenkant Vilniaus oro uostą, kadangi šiemet į oro uostą sėkmingai pavyko pritrauki naują reguliarius krovininius skrydžius vykdančią oro bendrovę – „Turkish Cargo“. Toliau rikiuojasi Kauno oro uostas, per kurį rugpjūtį pervežta 155 t krovinių, tuo tarpu per Palangos oro uostą – 0,1 t. Planuojama, kad pervežtų krovinių skaičius toliau sėkmingai augs.

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

avatar
  Užsisakyti komentarų pranešimus  
Pranešti apie

Panašūs pranešimai

„Wizz Air“ iš Lietuvos pervežė 7 milijonus keleivių

Evaldas Činga

„Novaturas“ ir „Tez Tour“ klientus skraidins vos ne dviejų dešimtmečių senumo orlaiviais

Donatas Andrijauskas

Vilniaus oro uostas pagal keleivių srautą pernai buvo 95-as ES

BNS

Omano oro uostai norėtų investuoti į Vilniaus oro uostą

BNS

Vilniaus oro uoste papildomos priemonės mažinti orlaivių keliamą triukšmą

Evaldas Činga

Lietuvos oro uostai už 0,4 mln. eurų samdys teisininkus

BNS

Šis internetinis portalas naudoja slapukus (angl. cookies), kad pagerintų jūsų naršymo kokybę. Slapukus galite atšaukti bet kada. Sutinku Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika