Artėjant rudens sezonui eismas sostinėje tampa vis intensyvesnis. Skaičiuojama, kad rugsėjo mėnesį į gatves išvažiuoja apie 30 proc. daugiau automobilių, lyginant transporto judėjimą su vasarą fiksuojamais srautais, teigia savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Įmonės Miesto eismo organizavimo departamento specialistai dalijasi, kokios yra spūsčių susidarymo priežastys, kaip sprendžiama ši problematika bei pataria, į ką vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį.
Po atostogų į miestą grįžę studentai, dirbantieji ir kiti vairuotojai pirmosiomis rugsėjo savaitėmis adaptuojasi miesto aplinkoje, ieško patogiausių kelionių maršrutų, rašoma „Susisiekimo paslaugų“ pranešime. Visgi didžiausi srautai ir spūstys įprastai fiksuojami spalį, kai prastėja oro sąlygos, dėl to mažėja transporto greičiai bei gatvių tinklo pralaidumas. Taip pat tuo metu į miestą sugrįžta ir šiltajam laikui į užmiestį išsikėlę sostinės gyventojai, baigiasi atostogų sezonas.
„Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto priemonių skaičius Vilniuje kasmet auga, o tai yra viena pagrindinių spūsčių susidarymo priežasčių. Per paskutinius trejus metus sostinėje registruotų transporto priemonių padaugėjo 6 proc. – iki 300 875. Remiantis 2017 m. eismo srautų duomenimis, darbo dienomis Vilniuje važiuoja apie 340 tūkst. automobilių, iš kurių apie 130 tūkst. atvažiuoja iš priemiesčių.
Spūstys formuojasi ir vairuotojams blokuojant sankryžas, blaškantis tarp eismo juostų ar užsiimant pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, naudojantis mobiliaisiais telefonais. Koncentracijos trūkumas dažnai lemia eismo įvykius, kurie trikdo sklandų judėjimą miesto gatvėse“, – pranešime teigia „Susisiekimo paslaugų“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius.
Jis taip pat priduria, jog didžiausios spūstys susidaro tose sankryžose, kuriose fiksuojami intensyviausi transporto srautai. Remiantis Vilniaus miesto Eismo valdymo sistemos duomenimis, Ukmergės-Geležinio Vilko g. sankryžoje fiksuojama apie 97 tūkst., Kalvarijų-Kareivių-Ozo g. – apie 86 tūkst., Ozo-Gelvonų g. – 77 tūkst., Geležinio Vilko-Gerosios Vilties g. – apie 75 tūkst., o Laisvės pr.-T. Narbuto g.-Pilaitės pr. – apie 66 tūkst. transporto priemonių per parą.
Specialistai judėjimui mieste rekomenduoja rinktis atsinaujinantį sostinės viešąjį transportą, dviračius, keliones pėsčiomis ar kitus alternatyvius būdus. Jei visgi pasirenkamas automobilis, specialistai pataria nekeliauti po vieną, o planuoti bendras keliones su šeimos nariais, kolegomis. Viena pagrindinių eismo spūsčių priežasčių yra žmonių įprotis keliauti automobiliais. Skaičiuojama, jog 4 automobiliuose vidutiniškai važiuoja 5 asmenys. Jei vidutinis automobilio užpildymas siektų bent 2,5-3 asmenis, gatvėse transporto galėtų sumažėti kone dvigubai.
Anot specialistų, svarbu stebėti eismo situaciją bei laiku reaguoti į šviesoforo signalus. Eismo organizavimo specialistai pastebi, kad įsijungus žaliam šviesoforo signalui pirmas automobilis pajuda tik po 2-3 sekundžių, antrasis – praėjus 2-3 sekundėms nuo pirmojo, o spūsčių metu tarpai tarp automobilių kartais siekia iki 30-40 metrų. Skaičiuojama, jog dėl sankryžų blokavimo, kartais ir dėl vairuotojų neatidumo per 30 sekundžių trukmės žalią šviesoforo signalą pravažiuoja 5-6 transporto priemonės, kai jų galėtų pravažiuoti bent 12-15.
Taip pat vairuotojams rekomenduojama nesiblaškyti, spūstyse iš anksto pasirinkti reikiamą eismo juostą ir nesirikiuoti kaskart, kai kitoje juostoje pradeda judėti automobiliai. Toks manevravimas sukelia papildomas prastovas, išauga eismo įvykių tikimybė ir sumažėja eismo juostų pralaidumas.
Įvykus eismo įvykiui, specialistai ragina taupyti visų eismo dalyvių laiką. Jei įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, rekomenduojama deklaracijoje nusibraižyti schemas, vairuotojams pasirašyti ir esant galimybei patraukti transporto priemones į šalikelę ar netoliese esančią stovėjimo aikštelę. Taip galima saugiai užpildyti likusią informaciją ir netrikdyti kitų eismo dalyvių judėjimo.
Kalbėdami apie spūsčių susidarymo priežastis, specialistai pripažįsta, jog būtinos tiek eismo organizatorių, tiek pačių vairuotojų pastangos, jog rudens sezono netemdytų spūstyse praleistas laikas.
„Transporto srautų organizavimo efektyvumo padidinimui vasarą atnaujinome automatizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, kuri srautus reguliuoja pagal realią situaciją sankryžose. Ši sistema po atnaujinimo 2,5 karto greičiau reaguoja į staigius transporto srautų pokyčius ir automatiškai parenka tinkamiausią šviesoforų valdymo programą atskiroms sankryžoms bei „žaliesiems koridoriams“.
Remiantis vidutinėmis transporto spūsčių trukmėmis Vilniuje, šią vasarą piko trukmė sutrumpėjo apie 15 min., lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuojama, kad nepaisant nuolat didėjančių transporto srautų, piko trukmė bus trumpesnė ir rudenį“, – pranešime cituojamas A. Apanovičius.
Nuo praėjusių metų rugsėjo efektyvesniam miesto ir priemiesčio transporto srautų reguliavimui įgyvendinta daugiau nei 150 šviesoforų reguliavimo ir valdymo programų pakeitimų, modernizuota 8 šviesoforais reguliuojamų sankryžų įranga, teigia „Susisiekimo paslaugos“. Taip pat įdiegtas duomenų perdavimo ryšys, leidžiantis kurti naujus bei sukalibruoti esamus „žaliuosius koridorius“ ir operatyviai reaguoti į įrangos gedimus.
Eismo dalyvių saugumo padidinimui rekonstruotos G. Vilko g.-Žalgirio g., Kareivių g.-Žirmūnų g., Kareivių g.-Verkių g. bei Kalvarijų g.-Kareivių g.-Ozo g., Ateities-S. Stanevičiaus-L. Giros g. sankryžos. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą bei nepertraukiamą transporto srautų judėjimą įrengtos požeminės Laisvės ir Pilaitės pr. bei antžeminė Narbuto g. pėsčiųjų perėjos.
Norint pagerinti eismo sąlygas miesto gyventojams ir nukreipti tranzitinio transporto srautus, šiuo metu vykdoma Oslo g.-Gariūnų g.-Vakarinio aplinkkelio jungties rekonstrukcija. Taip pat vasarą 30-tyje Vilniaus sankryžų padidintas dviratininkų ir pėsčiųjų saugumas – suprogramuotos specialios šviesoforų reguliavimo programos, įrengti specialūs, dviratininkams draugiški šviesoforai. Be to, kasmet vasarą atnaujinamas geltonų korių ženklinimas sankryžose, kurios yra dažniausiai blokuojamos, vardija savivaldybės įmonė.
Rūta Grigolytė (ELTA)
