Prasidėjo nauji metai ir kiekvieno iš mūsų laukia nauji darbai. Neišimtis ir miesto savivaldybė, kur pats darbų įkarštis, nes liko kiek daugiau nei metai iki savivaldybių bei mero rinkimų. Nusprendėme pakalbinti merą įvairiais klausimais, kurie aktualūs daugeliui miestiečių: apie miesto skolą, miesto biudžetą bei mokesčius, viešąjį transportą, gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimą, Šiaurinę gatvę, „Solomon‘ą“ bei viešosios vietos įkūrimą, kur būtų galima vartoti alkoholį.
Vilniaus miesto skola 2017-aisiais sumažėjo apie 60 milijonų eurų. Kokie planai šiais metais skolos mažinimo klausimu?
Prieš trejus metus sostinės mero rinkiminėje kampanijoje miesto skola buvo viena pagrindinių temų, kuria buvo išties energingai diskutuojama, žiniasklaida skambiomis antraštėmis skelbė, jog Vilnius bankrutuoja, niekas nebeskolina miestui pinigų, jog situacija sostinėje tampa grėsminga. Galiu pasidžiaugti, jog 2017-ieji buvo tie metai, kuomet įvyko esminis lūžis – miesto skola pradėjo mažėti ir nei vienas negalėjo priklijuoti etiketės, kurios buvo klijuojamos anksčiau kalbant apie sostinės finansus. Šiuo metu Vilnius gali ir skolinasi panašaus dydžio palūkanomis kaip ir Lietuva. Dėl to mes lyginant su prieš tai buvusia situacija, vien palūkanoms sugebam sutaupyti kelis milijonus eurų per metus bei skolą sumažinti apie 100 milijonų eurų. Šiemet planuojame, jog skolos mažėjamas sieks 40 milijonų eurų. Sostinė laikosi įstatymo, kuriuo siekiama mažinti miesto skolą. Vis dėlto kai kuriais atvejais norėtųsi su Vyriausybe pasiginčyti, nes norint tinkamai kofinansuoti kai kuriuos miestui svarbius Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus, skolos didinimas gali būti neišvengiamas. Galiu pasakyti, kad miesto skola yra valdoma, ji mažėja dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, dėl Konstitucinio teismo sprendimo, jog Vyriausybės sprendimas ženkliai sumažinti finansavimą sostinei yra neteisėtas ir dėka to sostinei skiriama dalis padidėjo. Šios įplaukos buvo nukreiptos į skolos mažinimą, kiekvienu atveju tai siekia kiek daugiau nei 50 procentų sumos, kuria sumažinama skola. Likusi skolos mažinimo dalis priklauso nuo sėkmingos savivaldybės įmonių veiklos kaip dividendai, išlaidų mažinimas valdymui ir kiti efektyvinimo būdai.
Vilniaus miesto savivaldybė 2018-aisiais žada surinkti 10.3% daugiau pajamų nei 2017-aisiais. Kokie mokesčiai tuomet kils?
Iš tikrųjų, surinksime žymiai daugiau nei 10.3% . Pagrindiniai iš jų – Gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei Nekilnojamojo turto mokestis. GPM surinkimas didėja, nes ekonomika auga, gyventojų pajamos taip pat auga, taip pat didėja ir sostinės gyventojų skaičius. Nekilnojamojo turto mokestis taip pat auga, griežčiau žiūrime į apleistą nekilnojamąjį turtą, kurį apmokestiname ženkliau nei kitus. Pagalvės mokestis, kuris sostinėje įsigalios nuo liepos, į bendras miesto pajamas nebus įtrauktas, nes su rinkos dalyviais, t.y. viešbučių atstovais, kuries administruos šį mokestį, diskutuojame kaip geriausiai panaudoti surinktus pinigus. Linkstama prie pinigų skyrimo miesto žinomumo didinimui užsienyje bei miesto pasiekiamumo didinimui. Galiu patikinti, jog kitos miesto sritys iš šio mokesčio nebus finansuojamos. Planuojama, kad šios turistinės rinkliavos bus surinkta 1.5 milijono eurų, kurių tinkamu panaudojimu rūpinsis „Go Vilnius”. Jiems taip pat keliama užduotis, jog į Vilnių pradėtų skaidyti verslo klasės segmento oro linijų kompanija iš Londono Gatwick, City ar Heathrow oro uostų. Verslui ir investuotojams toks skrydis užtikrintų patogų susisiekimą su sostine, tačiau šimtaprocentinės garantijos nėra, jog susitarti su kuria nors kompanija pavyks. „Go Vilnius” taip pat koordinuos, kur ir kokias reklamines kampanijas užsakyti, nes kiekvienas investuotas euras grįžta keleriopai, nes atvykę turistai išleidžia gerokai daugiau, kuomet vieši mieste.
Planuojate, kad šiais metais į gatves išriedės 250 naujų autobusų bei 40 naujų troleibusų. Kada planuojate pilnai atnaujinti visą viešojo transporto parką?
Normaliai kiekviename mieste bent penktadalis ar šeštadalis viešojo transporto turėtų būti atnaujinama kasmet ir taip būtų užtikrinamas tinkamas tokio transporto atnaujinimo dažnumas. Tuo tarpu sostinėje susiklostė unikali situacija, kuomet Vilniaus viešasis transportas buvo neatnaujinamas ilgą laiką. Vilnius dabar savo viešojo transporto atnaujimo tempu ypatingai išsiskiria tarp kitų Europos miestų. Pavyzdžiui, šiuo metų gaminamų 150 „Solaris” autobusų juos gaminančiai kompanijai Vilniaus užsakymas yra vienas pagrindinių šįmet. Taigi per metus atnaujinimas bus išties įspūdingas: 250 autobusų ir 40 troleibusų, kas sudarys daugiau nei pusė viešojo transporto parko. Numatoma, jog pilnai atnaujinus visą autobusų parką, „Volvo” autobusai turėtų tapti seniausi ir prasčiausi tuo metu. Kai šis etapas bus pasiektas, tuomet prasidės reguliarus viešojo transporto atnaujininas – po šeštadalį kasmet. Atnaujinimas nusimato ir troleibusams, nes laipsniškai numatome atsisakyti vidaus degimo variklių, juos laipsniškai keičiant savaeigė rida važiuojančiu transportu. Taigi bus atnaujinta penktadalis troleibusų kiekio iš beveik 300. Tai dar ne visos naujovės, kurios laukia miestiečių, nes šiuo metu analizuojame greituosius maršrutus ir sieksime juos labiau pagreitinti, įgyvendinsime sprendinius, kurie leis viešajam transportui išvengti ilgo stovėjimo kamščiuose. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti 3G autobusų maršrutą, kuris išvažiavęs iš oro uosto Naujininkuose patenka į kamštį, todėl infrastruktūriniai pakeitimai pirmiausia nusimato šiame rajone. Taip pat nepamiršti liks ir kiti greitieji maršrutai, kuriems taip pat yra ruošiami įvairūs „greitinimo” planai. Viena viešojo transporto greitinimo priemonių bus ir fizinis juostų atskyrimas, kur auto transportas įvažiuoti negalėtų. Vairuotojų sąmoningumui didinti vaizdo registratoriai įrengti viešajame transporte, tiesa, reikia išspręsti biurokratinius ribojimus su vidaus reikalų ministerija, kad registratorių filmuota medžiaga būtų automatiškai apdorota ir užregistruota. Norima, kad net nereikėtų įtraukti pareigūnų į šį procesą. Paminėsiu, jog jau dabar turime ir vairuotojų, kurie buvo nubausti vadovaujantis eismo taisyklių pažeidimo faktu. Paradoksas, tačiau dažnai pareigūno fizinis pasirodymas išsprendžia kamščių problemas. Pavyzdžiui, Gerosios Vilties žiedas, kur pareigūnų pasirodymas išsprendžia besiformuojančias eismo transporto spūstis be jokių didelių pastangų.
Mieste per trejus metus planuojama atnaujinti visą gatvių apšvietimo sistemą. Kada prasidės intensyvūs darbai ir kuris rajonas bus pirmas?
Pirmiausia prieš imantis bet kokių darbų, norima įsitikinti, kad nebus daroma tokių klaidų, kaip buvo padaryta rekonstruojant Savičiaus ir Bokšto gatves. Gatvė suremontuota išties gražiai, tačiau įrengiant apšvietimą, paskirtymo dėžutės buvo įrengtos lauke ir estetinis vaizdas tikrai nekoks ir tokie trūkumai turės būti ištaisyti. Kaltę būtų galima suversti Kultūros paveldo departamentui, kuris neleido minėtų dėžučių paslėpti pastatų sienoje po tinku, bet tikiuosi galiausiai rasime visiems pusėms tinkamą sprendimą.
Kalbant apie gatvių apšvietimo atnaujinimą, numatome skirti dvigubai daugiau lėšų nei pernai, kai, pavyzdžiui, pernai įrengta apie 3000 apšvietimo taškų. Ankstesniais metais nei 2017-ieji kasmet Vilniuje buvo įrengiama 500 naujų apšvietimo taškų parkuose, gatvėse ar kur kitur, taigi pernai pranokome prieš tai buvusius metus net šešiskart. Šiemet numatome apšviesti ir gatves, kuriose niekada ir nebūta jokio naktinio apšvietimo: takai, miesto pakraščiuose esančios gatvelės, nebus pamiršta ir centrinė miesto dalis. Centre daugiausia dėmesio bus skiriama skverų ir aikščių apšvietimo atnaujinimui. Apšvietimo sistemos atnaujinimas LED apšvietimu nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti, neretai tenka keisti ir pačias apšvietimo atramas, nes daugelis jų būna ne tik parūdijusios bet ir morališkai pasenusios. Taip pat bus nepamirštas ir dekoratyvinis apšvietimas, kad sostinės lankomiausi objektai netūnotų tamsoje. Taigi šiemet, greičiausiai rudenį, prasidės masinis apšvietimo sistemos plėtimas, bet ir tuo pačiu atnaujinimas, kuris truks trejus metus. Pirmiausia imsimės tokių ruožų kaip Valakupių tiltas.
Visuomenėje dideles diskusijas sukėlė Šiaurinės gatvės projektas, kokie darbai šiuo klausimu numatomi 2018-aisiais?
Šiuo metu rengiame techninį planą, kurį norime šiemet užbaigti. Į daugelį pačių gyventojų išsakytų pastabų tikrai pasistengsime atsižvelgti, o kad kitąmet prasidėtų realūs darbai turime sutarti su vyriausybe dėl šio projekto dalinio finansavimo. Tenka apgailestauti, jog ilgą laiką mieste gatvės buvo projektuojamos kaip autostradų tęsiniai, kur visiškai buvo pamirštama, jog šalia tų gatvių gyvena žmonės ir kad jie taip pat turi savo poreikius, todėl ši gatvė projektuojama išskirtinai kaip miesto gatvė, kuri bus skirta tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems ir vairuotojams. Šiemet, tikimės, galėsime paskelbti visą Šiaurinės gatvės išklotinę su numatytais patobulinimais.
Dviračių takai ir jų tolimesnis atnaujimas. Kas numatoma šiuo klausimu?
Turime ambicingą planą, pagal kurį sieksime per 2017-2018 metus įrengti 45 kilometrus magistralinių dviračių takų, kai jau pernai buvo įrengta trečdalis šio atstumo. Tai apims ir visiškai naujų takų įrengimą, buvusių takų atnaujinimą ir pritaikymą šiandieniams dviratininkų poreikiams. Šios programos prioritetas yra tas, kad 95% vilniečių gyventų ne toliau kaip kilometras iki magistralinio dviračių tako. Planuojame imtis Lazdynų transporto mazgo ir pritaikyti jį pėsčiųjų bei dviratininkų reikmėms, kad būtų paprasčiau vykti į Grigiškes ar Trakus. Kiek sudėtingesnis projektas, kuris užtruks ilgiau – tai Edukologijos universiteto transporto žiedas. Planuose yra estakada, kuri pirmiausia būtų pritaikyta pėsčiųjų ir dviratininkų poreikiams, automobiliu neįvažiuojant į žiedą bus galima iš Narbuto gatvės estakada patekti į Konstitucijos prospektą. Pasikartosiu, jog tai nebus eilinė estakada automobiliams, jos tikslas, kad ir pėstieji, ir dviratininkai galėtų laisvai judėti ir kad transporto žiedas nebūtų esminis kliuvinys. Taigi šių metų pirmoje pusėje numatome skelbti tarptautinį architektūrinį konkursą šiai vietai.
Miesto bendrasis planas. Ką numatoma daryti ar gal kažkas keisis šiame plane?
Šie metai yra miesto bendrojo plano analizavimo metai. Miesto bendrajame plane viena pagrindinių linijų – miesto skaidymas į 3 dalis: ganėtinai gražią centrinę miesto dalį, gyvenamuosius rajonus, kur reikia daug rekonstrukcijos ir priemiesčius. Pagrindinis siekis, kad centro įspūdis būtų ne tik centre, bet kad ir Žirmūnai, Naujininkai, Šeškinė ar Šnipiškės būtų irgi centras, kur žmonės galėtų ir norėtų vaikščioti pėsčiomis, užeiti į kavines, parduotuves, kad aplinka tuose rajonuose būtų tinkamai sutvarkyta bei pritaikyta tuose rajonuose gyvenantiems žmonėms. Kad tarkim gyvenantys šalia Ukmergės gatvės norėtų vaikščioti, kad pati gatvė būtų pertvarkyta ir ji būtų „draugiška“ bei jauki šalia gyvenantiems miestiečiams.
Kokie tikslai šiais metais tvarkant miesto gatves, kiek ir kokias gatves šiemet rekonstruosite? Gal numatoma daugiau dėmesio skirti senamiesčiui?
2018-aisiais numatyta išasfaltuoti apie 60 kilometrų gatvių, plius išasfaltuoti gatves-žvyrkelius. Tad šiemet gatvių asfaltavimas, dviračių bei pėsčiųjų takų įrengimo tempai bus nepalyginamai didesni nei ankstesniais metais. Pernai tokių asfaltavimo tempų negalėjome įgyvendinti, nes daugiau nei mėnesį dauguma asfalto gamyklų savo produkciją tiekė Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijai. Tad didžiausią numatytų darbų kiekį teko perkelti į 2018-uosius. Padidinti darbų spartą leis ir nauja „Grindos“ įsigyta gatvių asfaltavimo technika, ši technika taip pat miesto gatvėse atsiradusias duobes leis užlopyti tik nutirpus sniegui. Pirmiausia šiemet bus remontuojamos pagrindinės gatvės ir tos gatvės, kuriomis vyksta viešojo transporto eismas. Šiemet planuojama išasfaltuoti apie 90 (vnt.) blogiausių gatvių atkarpų. Bus remontuojamos Pylimo, Pelesos, Galvės, Žirmūnų, Šeimyniškių, Kalvarijų gatvės, Eišiškių pl., Laisvės pr. ir kt.
Taip pat per šiuos metus planuojama išasfaltuoti 24 atkarpas žvyrkelių, pvz.: Taurupės, Gavaičių, Naująją gatves ir kt.
Senamiestyje 8 gatvių atkarpose – Drujos, Pylimo, Vitebsko, Totorių, Lapų, M. Daukšos, S. Vainiūno ir Olandų gatvėse planuojama atnaujinti asfalto dangą. Taip pat pasinaudojant 50/50 programa planuojama papildomai sutvarkyti dar 9 gatves.
Koks bus Japoniško sodo Linkmenų gatvėje likimas? Ar prasidės jo įrengimo darbai?
Projektas pamažu juda, jis tikrai nebuvo pamirštas. Negaliu pažadėti, kad šiemet, tačiau vėliausiai kitąmet prasidės jau matomi darbai minėtoje teritorijoje. Be to numatomas ir viso transporto mazgo praplėtimas bei sutvarkymas Geležinio Vilko bei Žalgirio gatvių sankirtoje. Tuo pačiu numatoma ir Linkmenų gatvės rekonstrukcija. Šnipiškėms pamažu stengsimės suteikti formą, kad nebūtų apleistas rajonas, o šiemet tuos pokyčius pradėsime nuo Giedraičių gatvės rekonstrukcijos.
Kaimynijų atnaujinimo programa. Ar sulaukta daug susidomėjo ir kas numatoma 2018-iesiems?
Ši programa susilaukė tikrai nemažo dėmesio. Džiugu, kad miestiečiai aktyvūs ir noriai siūlo idėjas ir projektus, kurie būtų skirti jų aplinkos pagerinimui. Atskyrėm darbus, kuriuos miestas ir taip turi įgyvendinti: dviračių bei pėsčiųjų takų įrengimas, gatvių rekonstrukcija. Lieka kiemai, kurie, mano įsitikinimu, negali būti pilnai tvarkymi už mokesčių mokėtojų pinigus, kuomet miesto aplinka iki gali nesutvarkyta. Diskusijų metu išaiškėjo pagrindinė problema – sutarimo nebuvimas, nes kol jo nėra, negalime kartu imtis realių darbų. Savivaldybė padeda dviem klausimais: suprojektuoti tai, ką nori įgyvendinti gyventojai ir skiriame 10EUR už kiekvieną kvadratinį metrą. Tikimės, kad šiemet pradėsime įgyvendinti keletą kaimynijų projektų.
Kaip jau žinote, jog buvo sulaikytas pilietis sostinę nuterliojęs užrašais „Solomon”, ar savivaldybė kreipsis į teismą dėl žalos, kuri padaryta miestui, atlyginimo? Kokių viešųjų darbų kaip papildomą bausmę skirtumėte tokiems veikėjams?
Mano vaikai iškart turėjo pasiūlymų, ką reikėtų daryti tokiems veikėjams terliojantiems miesto sienas. Akivaizdu, kad vilniečiai tokia kenkėjiška veikla yra itin nepatenkinti. Juolab turėjau atsiliepimų iš turistų, kurie „pasivaikščiojo“ miesto gatvėmis per „Streetview“ ir buvo pasibaisėję, nes jiems susidarė įspūdis, kad tai nusikaltėlių miestas. Užsienyje tokios grafiti nuterliotos gatvės asocijuojasi su didelio nusikaltamumo gatvėmis. Tik žmonių, kurie jau lankėsi Vilniuje atsiliepimų ir įkalbinėjimų dėka jie galiausiai ryžosi keliauti į Vilnių. Dėl tokios „gatvės meninkų“ veiklos mes taip pat prarandame ir turistų srautą. Aš bausmių tikrai nenoriu skirstyti, nes ne toks mano darbas. Paminėsiu, jog vienas iš policijos sulaikytos „gatvės meninkų“ kompanijos buvo atėjęs į savivaldybę prisiduoti ir prašė skirti administracinę baudą. Greičiausiai to buvo paprašyta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri galimai bus skirta teismo. Džiaugiuosi, kad pareigūnai sėkmingai įgyvendino sulaikymo operaciją, kuriai buvo ruoštasi daugiau nei pusmetį. Miestui teks iš savo kišenės nuvalyti tas terliones, o padaryta žala bus paskaičiuota ir perduota išieškojimui.
Iš tikrųjų norėtume pakviesti visus tikruosius gatvės menininkus, kurie nori įgyvendinti meninį projektą. Kviečiame, nes savivaldybės durys tikrai atviros ir mes ieškome galimybių pagyvinti ypač naujuosius miesto rajonus, nes senamiestis ir taip gražus, jo papildomai gražinti gatvės menu tikrai nereikia. Mano žinia, jog meniniams projektams tikrai rasim tinkamiausias vietas.
Sausio mėnesio pradžioje pasiūlėte legalizuoti viešą vietą, kurioje būtų galima išgerti alkoholio. Dauguma vilniečių išreiškė pageidavimą tokią erdvę įrengti prie Baltojo tilto. Ar šią vasarą jau bus galima naudotis tokia erdve?
Tai nebuvo tiesiog kalbos ir iš tikrųjų žadu imtis šio klausimo. Kaip matome nacionalinė politika aiškiai signalizuoja vieną žinutę, kas viską reikia uždrausti ir apriboti. Mano manymu, nereikia deminuozuoti tokias sritis kaip alkoholis. Aktyviai analizuojame įvairius variantus ir ieškome įstatiminės galimybės erdvę prie Baltojo tilto pritaikyti viešam pasibuvimui su tauriausiais gėrimais. Matome, jog tokios perspektyvios tikrai realios ir nežinia kaip į mūsų konkrečius veiksmus reaguos dabartinė šalies valdžia. Galiu daugumai vilniečių tik pritarti, kad pievelė prie Baltojo tilto yra tikrai tinkamiausia. Ši pieva neplanuotai tapo multifunkcine erdve ir tam tikru miestiečių traukos centru. Iš tikrųjų visa zona apie Baltąjį tiltą bus sutvarkyta, žaidimų zona atnaujinta ir žymiai geriau apšviesta, kad miestiečiams būtų ne tik malonu leisti savo laisvalaikį, bet ir tuo pačiu būtų jauku, o pačioje pievoje numatomi tik minimalūs pakeitimai, nes bekeičiant šią multifunkcinę erdvę galima ją tiesiog sugadinti.
Vilnius – Europos G taškas. Gal jums žinoma, kurioje Vilniaus dalyje yra ši vieta?
Na tikriausiai, kad Neries ir Vilnelės santakoje (juokiasi). Vertinant iš reklaminės perspektyvos, mano manymu, ši idėja tikrai gera, estetiška ir tinkama Vilniui. Nesiginčysiu, jog reklama yra erotiška, bet tikrai neperžengianti padorumo ribų. Vilnius, kaip daugelis pastebi, yra darnios ekosistemos miestas ir kiekvienas gali pasakyti, kad minėtas taškas yra vis kitoje vietoje.
2019-ieji – rinkimų metai: prezidento rinkimai, rinkimai į Europos parlamentą bei savivaldybių rinkimai. Ar kandidatuosite į merus antrai kadencijai?
Noriu pasakyti, jog dar nemažai darbų turi būti padaryta, o per likusius metus visų jų tikrai nespėsiu įgyvendinti, todėl tikrai kandidatuosiu į Vilniaus merus antrai kadencijai.
Dėkojame už pokalbį ir sėkmės tolimesniuose darbuose.
