Lygiai pusė šiemetinės „Scanoramos“ filmų režisierių – moterys, o daugiau nei pusė filmų – pirmieji arba antrieji kino kūrėjų darbai. Tai, pasak festivalio įkūrėjos ir meno vadovės Gražinos Arlickaitės, festivaliui suteikia daugiabalsiškumo ir jaunystės. Be to, jos teigimu, „programa šiais metais, kaip reta, tiksliai paėmė iš Europos kino tai, kas svarbiausia ir ryškiausia.“ Ypatingas dėmesys festivalyje skiriamas ir lietuviškam kinui – laukiama keturių jo premjerų.
15 metų sukaktį minintis Europos šalių kino forumas šiemet pristatys 100 filmų iš 24 šalių. „Stengiamės eiti savo pasirinktu keliu, galvodami apie tai, kas yra mūsų vertybės. Norėjome atviro festivalio, kuris ne tik rodo, bet ir diskutuoja, todėl reaguodami į tai, kas vyko Europos kino lauke, organizavome savo industrijos renginį“, – tvirtina festivalio meno vadovė.
Pasak G. Arlickaitės, „Scanoramos“ programa šiais metais, kaip reta, tiksliai paėmė iš Europos kino tai, kas svarbiausia ir ryškiausia, kartu parodys ir tuos, kurie irkluoja prieš tradicinę kino srovę.
Festivalio įkūrėja išskyrė du svarbiausius šių metų festivalio momentus. Pirmasis jų – moterų balso ryškumas. „Penkiasdešimt procentų „Scanoramos“ filmų kūrėjų – moterys. Moterų balsas suteikia daugiabalsiškumo ir sodrumo bendram Europos kino balsui, todėl neatsitiktinai ir mūsų kryptyse atsispindės šis momentas“, – dėmesį atkreipė G. Arlickaitė.
Be filmų, festivalis organizuoja ir diskusijas, viena jų – „Moterys kino industrijoje“, kur Lietuvos bei užsienio šalių svečiai diskutuos apie situaciją žvelgdami iš tarptautinio taško.
Ne mažiau svarbus momentas – ir temos, kurios, kaip įvardija G. Arlickaitė, tiesiog tvyro ore. „Kinas versus propaganda: susitikimas su Sergejumi Loznica, vienu garsiausių ne tik regiono, bet ir visos Europos kūrėjų“, – kalbėjo festivalio įkūrėja. Dėmesio bus skiriama ir animacijai, kuri sėkmingai populiarėja ir Lietuvoje.
G. Arlickaitės žodžiais, festivalio branduolys suformuotas iš didžiausių ir svarbiausių filmų, kurie pelnė apdovanojimus Berlyne, Kanuose, Karlovi Varuose, Lokarno ir kituose didžiuosiuose kino festivaliuose.
„Jie nubrėžia pagrindinį diskursą, svarbų Europos kinui. Šis diskursas labai akivaizdus filmuose, kuriuos vadinu filmais-nokautais: tai – dideli, rimti, nelengvi filmai, kurie pasieks „Scanoramos“ žiūrovą“, – sakė G. Arlickaitė.
Tokiais filmais ji įvardijo Rubeno Ostlundo „Kvadratą“, Ildiko Enyedi „Apie kūną ir sielą“, Andrejaus Zvyagintsevo „Nemeilę“, Michaelio Haneke „Laimingą pabaigą“ ir S. Loznicos „Nuolankiąją“.
Retrospektyvose šiemet – Luchino Visconti ir M. Haneke kūriniai. „Tai – du kino milžinai. Jei kam atrodo, kad šis duetas – keistas, įsigilinę į filmus, kuriuos rodome abejose retrospektyvose, rasime tuos pačius diskursus – tai, kas svarbu ir senojo, klasikinio kino laikais, ir šiandien“, – mano G. Arlickaitė.
Tačiau „Scanoramos“ programos turinį sudarys ne tik garsios pavardės. „Mums labai svarbus Europos kino atradimų laukas, kuris mums parodo naujus vardus bei veidus ir leidžia tikėtis kažko, ką pamatysime vėliau. „Scanorama“ dėmesinga tiems, kurie sukuria pirmus filmus, ir vėliau seka jų biografijas“, – tikina festivalio įkūrėja.
Ypatinga statistika
„Scanoramos“ programos koordinatorius Dimitrij Gluščevskij džiaugiasi šių metų „Scanoramos“ statistika: festivalyje ne tik yra pusė moterų kūrėjų filmų, bet ir daugiau nei pusė filmų yra pirmieji ir antrieji režisierių darbai. „Todėl programa – labai jauna“, – pastebi jis.
Programos koordinatoriaus teigimu, dvi pagrindinės festivalio programos „Kertant Europą“ ir „Naujienos iš Šiaurės“ atspindi dvilypę „Scanoramos“ prigimtį. „Čia surinkome filmus, kurių kino mylėtojams pristatinėti beveik nereikia. Tai – filmai, apie kuriuos ne kartą buvo rašyta užsienio ir Lietuvos spaudoje, ir kurie buvo pripažinti kritikų“, – sako D. Gluščevskij.
Programos koordinatorius dėmesį atkreipia ir į šeimai skirtų filmų programą „Atsivesk mamą ir tėtį“. „Šie filmai jokiu būdu nėra vaikiški, o įdomūs visokio amžiaus žmonėms. Tai – trys moterų režisierių darbai: „Gulbinas“, „Nyndorfo karalienė“, „Vasara, 1993-ieji“, – pastebi D. Gluščevskij.
Vienoje programų – „Kertant Europą“ – žvilgsnis užmetamas ir už Europos ribų, šį kartą – į Lotynų Ameriką, kurią pristato keturi, pasak programos koordinatoriaus, itin skirtingi filmai.
Laukiama net keturių lietuviškų premjerų
Daug dėmesio festivalyje bus skiriama ir lietuviškam kinui bei jo istorijai. „Parengėme gilesnę, reikšmingesnę lietuviško kino programą. Joje – retrospektyvinis žvilgsnis į ankstyvąjį lietuvių kiną“, – žada G. Arlickaitė. Prieš kiekvieną lietuvišką filmą festivalyje bus parodomas suskaitmenintas pirmasis lietuviškas lėlių filmas „Storulio sapnas“.
Festivalio konkursinės programos koordinatorė Akvilė Gelažiūtė sako, kad „Scanoramoje“ šiemet bus pristytos keturios lietuviškos premjeros. Viena tokių – ketverius metus brandinta dviejų seserų ir močiutės dokumentika – „Močiute, Guten Tag!“. Režisierė Jūratė Samulionytė ir fotografė Vilma Samulionytė leidžiasi į savo močiutės praeitį, kupiną neatsakytų klausimų.
Bene ryškiausia lietuviško kino premjera – Eglės Vertelytės režisuotas filmas „Stebuklas“, pristatytas Toronto kino festivalyje, kur tapo antruoju lietuvišku filmu, į vieną svarbiausių kino festivalių pasaulyje patekusių po 17 metų pertraukos.
Dar viena nacionalinė premjera – debiutinis režisieriaus Ivano Bolotnikovo „Charmsas“, tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje įvertintas prizais už geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą.
Olgos Černovaitės dokumentis filmas „Drugelio miestas“ atvirai pasakoja Visagino ir čia gyvenančių žmonių istoriją.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
