Sausio 11 d., penktadienį, 19.00 val. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 13, Vilnius) atidaroma tapytojo Kazimiero Brazdžiūno kūrybos paroda „Išklotinė“.

Jaunajai kylančių tapytojų kartai atstovaujantis menininkas parodoje pristatys savo kūrybą, kurioje per plėtojamas tapybos reprezentacijos, santykio su tikrove, kintančių sakralumo ir tikėjimo sąvokų šių dienų kontekste temas, atliks tam tikrą išpažintį tiek sau, tiek ir žiūrovams.

Apmąstydamas tapybos medijos galimybę komunikuoti bei jos reprezentacijos opas šių dienų kontekste, technologijų, masinės medijos bei socialinių tinklų įtaką, tapytojas aktualizuoja tikrovės klausimą. Autoriaus paveiksluose taikomos ikonografinės bei kinematografinės vaizdo strategijos, naudojamas ryškus koloritas, jungiamas fiktyvus rėmelis bei nevengiama įprastinę paveikslo struktūrą griaunančių užrašų. Tapytojas intencionaliai sugriauna tradicinę paveikslo struktūrą bei atvaizdą jame. Kiekvienas paveikslas tampa atskiru fragmentu kažko, apie ką daugiau nebeužsimenama.

Kazimieras kuria paveikslus, kuriuose pranešimas yra kuriamas signifikantų, įgaunančių tam tikras reikšmes bei suponuojančių paveikslo turinį, principu. Tapytojas žaidžia per vizualius simbolius, sukergdamas nesusijusius ženklus ir taip įvesdamas mus į belaikę bei bevietę zoną – būsenos teritoriją. Tokiu būdu, paskiruose paveiksluose-ekranėliuose, per asmeninius išgyvenimus, nuojautas, baimes, troškimus, pop kultūros ir kultūrinio konteksto elementus, socialinių tinklų nuorodas atsiskleidžia jaunojo kūrėjo konfesija.

Šia savo išpažintimi tapytojas kreipiasi ir į pačią auditoriją –  įterpta universali simbolika, kolektyvinės (pa)sąmonės ženklai oponuoja ir paliečia žiūrovą – kažkur tai jau mačiau. Tačiau, bendroje kolekcijoje modeliuojama prasmės iliuzija apsiverčia ir atskleidžia transliuojamos ir gaunamos informacijos absurdiškumą bei fragmentiškumą. Anot, J. Baudrillard‘o – gyvename pasaulyje kuriame vis daugiau informacijos ir vis mažiau prasmės. Čia menininko referuojama medijų kultūrai, kuomet prisidengusi komunikacijos spektakliu media skatina ne socializaciją, o visiškai priešingą – socialumo bei prasmės imploziją. Paroda, savaime turinti komunikuoti ir perteikti kažkokią konkrečią žinią, tampa tik aliuzija – vaizdiniu triukšmu neatnešančiu jokio turinio. Kiekvieno paveikslo ikona čia tampa simuliakru, spinduliuojančiu savo paties žavesį. Visa tai lemia bendros kolekcijos dekoratyvumą ir fragmentiškumą – kitaip – vizualinę miskomunikaciją.

Švc. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje konstruojama „Išklotinė“ paradoksaliai netampa išklotu pasakojimu, ar išpažintimi, o tėra tik pasakojimo paviršiumi, atvaizduojamu drobės plokštumoje. Kazimieras atgręžia į auditoriją suskilusį simuliuojamos tikrovės veidrodį, „sizifiškai“ bandydamas atrasti bei atrakinti viso šio didelio ekrano prasmę. Šis disimuliuoja tai, jog už jo nieko nėra, imituodamas šiuolaikinį pasaulį ištikusia vaizdų griūtimi, anti-socialumu bei trupančiomis vertybėmis, savotiškai tapdamas žiūrovui hamletišku testu.

Paroda veiks nuo sausio 11 d. iki sausio 25 d.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

0 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist