11-asis Vilnius City Operos sezonas – iš tiesų išskirtinis. Visų pirma – darbų gausa ir įvairumu. Štai, kad ir šį pirmadienį, kolektyvas pradeda repetuoti net du projektus vienu metu: gruodžio 6-10 d. premjerą „Samsonas ir Dalila“ bei lapkričio 23 d. pasirodysiantį Ericos Jennings teatralizuotą koncertą „Istorijos iš Niujorko“. Na, o tuo pat metu pajūryje – Palangoje – ruošiamasi legendinių „Pajacų“ spektakliui lapkričio 17 d. Tad kaip visa tai pavyksta režisierės Dalios Ibelhauptaitės komandai?
Šiandien retas teatras imasi kurti daugiau, nei vieną premjerą vienu metu, o ypatingai toks „benamis“, kaip VCO, – jau dešimt metų kuriantis ir stebinantis žiūrovus įspūdingais pastatymais, nors iš tiesų vis dar neturintis nei savos scenos, nei repeticijų salės. Tai, ką per šitiek metų ištobulino „bohemiečiai“, visų pirma yra nepalaužiamas entuziazmas ir kūrybinio bendradarbiavimo atnešami vaisiai. Prie entuziazmo verta paminėti pagrindinę šio sezono premjerą – C. Saint Saënso „Samsonas ir Dalila“.
Šiam pastatymui suburtos itin stiprios menininkų pajėgos, įskaitant ir išskirtinio spektaklio plakato autorių Andrių Zakarauską. Jau nuo šio pirmadienio į biblinės istorijos ir romantinės muzikos gilumas neria ir visa kūrybinė komanda su režisiere Dalia Ibelhauptaite priešakyje. Pagrindines partijas čia atliks puikiai Europoje ir už jos ribų žinomi Justina Gringytė, Kristian Benedikt bei Kostas Smoriginas, o taip pat: Jovita Vaškevičiūtė, Tadas Girininkas, Raimundas Juzuitis, Eimantas Bešėnas, Edgaras Davidovičius, Kšyštofas Bondarenko bei Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Iki susitikimo su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, dainininkai kartu su D. Ibelhauptaite kurs vizualiąją ir veiksminę pasakojimo dalį režisūrinėse repeticijose. Įžengus į Kongresų sceną jų lauks ir specialiai šiam projektui naujam gyvenimui prikeltos ir konceptualiai perdirbtos „Užburtosios fleitos“ dekoracijos ir kostiumai. Būtent nuo jų idėjos pristatymo pirmadienį ir prasidėjo kūrybinės grupės susitikimas.
„Norėdami imtis Lietuvos žiūrovo dar gerai nepažinto kompozitoriaus C. Saint – Saënso operos, labai rizikuojame, bet šventai tikiu, kad nuo 1931m. Lietuvoje nestatyta „Samsonas ir Dalila“ turi išvysti dienos šviesą. Dar daugiau – manau, kad šalia populiariausių kompozitorių kūrinių, bet kurio brandaus kolektyvo repertuare turi atsirasti tokie muzikos šedevrai, kaip L Janačeko, C. Debussy, A. Bergo ar S. Prokofjevo operos. Pasaulyje šios misijos dažniausiai imasi pagrindiniai – nacionaliniai teatrai, tačiau mes nebijome iššūkių ir džiaugiamės galėdami užpildyti šią spragą. Kuo daugiau turėsime naujų, įkvepiančių ir mus pačius turtinančių kūrinių, – tuo didesnis pasirinkimas bus žiūrovui!“, – pasakojo D. Ibelhauptaitė.
Naujausias netikėtų bendradarbiavimų vaisius VCO sode – teatralizuotas E. Jennings koncertas. Jį, tą patį pirmadienį imasi repetuoti ilgametis D. Ibelhauptaitės bendražygis, režisierius Gediminas Šeduikis. „Istorijos iš Niujorko“ publikai ne tik atvers kitokį muzikinio vakaro žanrą, bet ir leis pasinerti į įvairiausius airių likimus svetimame 20 a. pr. Niujorke, klausytis apie tai, kaip buvo bandyta jame išgyventi, kovojant žiauriomis sąlygomis su tokiomis pat žiauriomis taisyklėmis. Veiksmas vyksta prohibicijos metų Amerikoje, kuomet slaptuose klubuose, baruose mafija gamino ir pardavinėjo uždraustą alkoholį. O centrine ašimi tampa jauna mergina iš Airijos…
Beje, prieš lapkričio 17 d. „Pajacų“ spektaklius Klaipėdoje, Muzikinis teatras specialiai repeticijoms su G. Šeduikiu į Vilnių atveš visus savo solistus! VCO kūrėjai itin dėkingi pajūrio kolegoms už supratingumą, mat dėl tokio sutapimo laike ir jo stygiaus, būtų buvę neįmanoma repetuoti keliuose miestuose. Be to, pasak pačių „bohemiečių“ – smagu žinoti, jog naujieji spektaklio namai taip rūpinasi kūrinio gyvybės ir dvasios išsaugojimu bei prižiūri jiems perduotą pastatymą.
„Kaip tėvai džiaugiasi savo suaugusiais vaikais, taip aš negaliu atsidžiaugti į kokios aukštos klasės puikų profesionalą išaugo Gediminas Šeduikis. Prieš 10 metų mano repeticijų duris nedrąsiai pravėręs jaunuolis šiandien tapo absoliučiu savo darbo superprofesionalu. Gedimino gebėjimas labai detaliai kurti ir išpildyti sudėtingus režisūrinius piešinius, vykdyti daugybę projektų vienu metu ir siekti aukštų rezultatų net tuomet, kai aplinkybės atrodo neįmanomos, – tai yra savybės, kurių neišmokys jokios akademijos. Manau, jis yra puikus vakarietiškos režisūros mokyklos pavyzdys, kuomet profesija įgyjama per praktiką, dirbant su geriausiais meistrais. Kol kas Gediminas yra vienintelis Lietuvoje išaugintas operos režisierius“, – džiaugiasi D. Ibelhauptaitė.
Taip, toks nedidelis, tačiau kūrybinių jėgų ir įkvėpimo kupinas VCO kolektyvas šią savaitę pradeda tikriausią darbų maratoną, kurio finale žiūrovų laukia trys nepamirštami ir labai skirtingi vakarai, susitinkant su neišsikvepiančia „bohemiečių“ ir jų draugų kūryba.
