Amžiaus statybomis pramintas nacionalinis stadionas Vilniuje mokesčių mokėtojams gali brangti ir dešimtimis milijonų eurų.
Statytojas Vilniaus savivaldybę įtikinėja, kad darbų kainas būtina didinti dėl sutartyje numatytos „force majeure“ – nenugalimos jėgos – kliūties.
Pirmą kartą nacionalinis stadionas pradėtas statyti dar Lietuvai būnant Sovietų Sąjungoje, 1987-aisiais. Po kelerių metų pamatai buvo užkonservuoti.
2008-aisiais stadiono statybos prikeltos. Kaip sakė tuometinis meras, nes reikia, kad jame Lietuvos vardo tūkstantmetį būtų galima švęsti.
Praėjo 36 metai, bet stadiono nei verslas, nei valdžia nepadarė. Šiomis dienomis statybų aikštelė vėl apmirusi, pluša tik kelios kasimo mašinos, o didesni darbai pristabdyti.
„2025 metų pabaiga, kada turėtų būti darbai padaryti. Negavome jokio pranešimo, kad sutartis nutraukiama“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Statybas sustabdžiusi bendrovė „BaltCap“ dabar su valdžia derasi, kiek didinti darbų kainas, kurios sutartos prieš kelis metus.
LRT radijui savivaldybės atstovas teigė, kad sausio mėnesį miesto tarybai gali būti pasiūlyta naudotis „force majeure“ aplinkybe.
„Kur greičiausiai daugiausiai diskusijų atsidarys, dėl koncesininko noro, mūsų nuomone, jis yra pagrįstas – naudotis „force majeure“ – nenumatytų aplinkybių, karas Ukrainoje, kažkiek „COVID-19“ lemtų“, – šnekėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
„Force majeure“ tai įvykis, kurio nebuvo galima numatyti. Tad statytojas gali būti atleidžiamas nuo įsipareigojimų vykdymo. Teisininkas teigė, kad dėl COVID-19 ar karo pagrindo didinti kainas nėra.
„Galima pajuokauti, kad gal stadionas statomas Ukrainoje, tada būtų „force majeure“ aplinkybė. Toks pagrindas kaip „force majeure“ vargu ar galėtų būti taikomas, kad sutartį reikia pakeisti“, – teigė teisininkas Gintautas Bartkus.
Prieš daugiau ne metus meras V. Benkunskas sakė: „Nei dėl energijos, nei dėl išaugusių statybų kainų stadiono kaina negali būti pakeista“. Dabar meras teigė, kad diskusijos apie „force majeure“ vyksta, nes pakilo kainos.
„Be abejo, vyksta, nes mes turime neeilinę infliaciją, kuri paskutiniaisiais metais statybų sektoriuje buvo akivaizdi“, – teigė V. Benkunskas.
Pernai Lietuvoje fiksuotas rekordinis kainų kilimas. Tačiau labiausiai brango ne statybinės medžiagos verslui, o būsto išlaikymas žmonėms – vanduo, elektra, dujos bei maistas.
Verslininkas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis abejoja tokiu brangimu būtent dabar.
„Daugelis kompanijų, kurie turi sutartis su valstybe ir savivaldybėmis, šiuos klausimus sprendė dar pernai. Klausimas, kodėl tas nebuvo daroma anksčiau, kodėl daroma tik dabar“, – kalbėjo A. Avulis.
Pagal koncesijos sutartį, stadiono statytojui turėtų būti sumokėta beveik 160 milijonų eurų. Vilniaus tarybos nariai užklausė, kiek stadioną ruošiamasi branginti, bet atsakymo sako negavę.
„Šiandien (ketvirtadienį – red. past) paskutinė diena, kai savivaldybė privalo pagal teisės aktus pateikti man, kaip tarybos nariui, galimybę susipažinti su dokumentu, aš dar tos informacijos negavau“, – sakė Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Kadangi kalbame apie viešų pinigų išleidimą, viskas turi būti maksimaliai atvira ir maksimaliai skaidru, nes jei kils abejonių – savo parašo meras nedės“, – teigė V. Benkunskas.
Koncesijos sutartyje numatyta, kad stadioną branginti galima tik iki 7 proc., tai būtų apie 10 milijonų eurų. Tačiau Vilniaus tarybos nariai kuždasi apie kur kas didesnę sumą.
„Ketinama branginti sutartį 40 milijonų eurų“, – šnekėjo V. Benkunskas.
Meras teigė, kad konkrečios sumos statytojas neįvardijo. O kiek gali statybos pabrangti, esą specialistai dar vertina.
„Jei projektas prasidėtų iš naujo, laike užtruktume dar ilgiau ir pinigų kainuotų dar daugiau“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras.
Kiek mokesčių mokėtojams brangs stadionas, Vilniaus taryba žada spręsti sausį.
Kopijuoti, platinti, skelbti LNK.lt turinį be LNK.lt raštiško sutikimo draudžiama.
