Šių metų spalio mėn. 9 d. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija paminėjo 105 metų jubiliejų. Šalyje ir visame pasaulyje siaučiant koronavirusui, mokyklos bendruomenė, nors ir susidurdama su naujais iššūkiais, išlieka optimistiškai nusiteikusi. Anot gimnazijos direktorės Jolitos Marcinkevičienės, tuo nereikia stebėtis, nes gimnazijos bendruomenė visada pasižymėjo veržlumu, novatoriškumu ir netradiciniu požiūriu.

– Su kokiomis nuotaikomis ir mintimis minite gimnazijos 105 metų jubiliejų?

– Minint jubiliejus, dažniausiai atsigręžiame į praeitį ir kalbame apie visą istorinį laikotarpį. Ieškome laimėjimų, nutylime nesėkmes. Gimnazijos istorija nėra tiesi linija. Jos gyvavimas yra kreivė su daugeliu vingių. Didelė laime ir dar didesnė atsakomybė būti šios kreivės dalimi.

– Per ilgus savo gyvavimo metus gimnazija veikė skirtingų laikmečių metu. Kokius svarbiausius gimnazijos istorijos momentus išskirtumėte po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo?

– Gimnazijos bendruomenė visada pasižymėjo veržlumu, novatoriškumu, netradiciniu požiūriu. Ši mokykla buvo viena iš pirmųjų nepriklausomybės pradžioje (1995 m.) įsteigusi gimnazijos klases, o 1999 metais jai suteiktas humanitarinio profilio gimnazijos statusas. Dar po beveik dešimties metų (2008 m.) gimnazija tapo grynąją keturmete gimnazija. Ši restruktūrizacija pakeitė jau nusistovėjusį gimnazijos gyvenimo ritmą, tradicijas ir nuostatas.

– Gimnaziją yra baigę daug absolventų, kurie vėliau tapo garsiais, žinomais žmonėmis, svariai prisidėjusiais prie valstybės kūrimo. Kokie gimnazijos santykiai su absolventais?

– Gimnazijos alumnų galėtume rasti turbūt kiekvienoje srityje. Jų yra tarp nusipelniusių gydytojų, menininkų ir, žinoma, politikų. Daugelis jų užima vadovaujančias pozicijas ir priima sprendimus valstybės lygmeniu. Džiugu, kad jie su pagarba ir dėkingumu prisimena savo mokytojus. Jie niekada neatsisako įsitraukti į gimnazijos gyvenimą – susitikti su esamojo laiko mokiniais. Nuo 1992 m. vykstantis krepšinio turnyras „Salama“ yra vienas iš pavyzdžių, kad buvusių absolventų ryšiai su mokykla yra gyvi. Buvę ir esami mokiniai suburia komandas ir varžosi tarpusavyje. Vyriausieji, 1995–1996 metų komanda, vis dar rodo pavyzdį ir užduoda įkvepiantį toną, patekdami į finalinius etapus. Mokiniai ir yra tikroji gyvoji mokyklos istorija, o kai juos sutinki po kelių dešimčių metų, supranti, kad jie ir tavo, kaip mokytojo, išsipildymo istorija, nes esi gyvas jų prisiminimuose apie mokyklą.

– Nors apie medijų raštingumą dabar kalbama labai daug, tačiau kol kas Vilniaus Salomėjos Nėries gimnzija yra vienintelė mokykla, kurioje mokiniai gali gauti nuolatines, tęstines medijų raštingumo pamokas. Kodėl nusprendėte tapti medijų mokykla?

– Medijų gimnazijos idėja gimė atviroje mokytojų diskusijoje, nagrinėjant gimnazijos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Suprasdami, kad mūsų gimnaziją renkasi labai įvairių gebėjimų mokiniai, negalėjome orientuotis vien į akademinius mokinių pasiekimus. Svarstėme kaip įgalinti tobulėjimui kuo daugiau mokinių ir padėti atsiskleisti jų individualiems gebėjimams. Medijų gimnazijos idėja pasirodė labai šiuolaikiškas ir daug apimantis sprendimas. Tikėjomės, kad medijų mokymasis suteiks galimybes mokytojui kartu su mokiniais tyrinėti įvairių formų bei žanrų informacinius šaltinius ir aplinkas.

Medijų raštingumo ugdymas yra neatsiejama kritinio mąstymo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo dalis, todėl planavome, kad mokiniai tobulins komunikavimo, kultūrinio sąmoningumo, kūrybiškumo, socialinę, pilietinę ir kitas bendrąsias kompetencijas. Medijų gimnazija – tai mokykla mokiniams, kurie ieško individualios saviraiškos, yra kūrybiški, smalsūs, nori kurti ir parodyti save pasauliui bei mokytis tai daryti atsakingai ir profesionaliai. Išlaikydama užsienio (anglų) kalbos ugdymo tradicijas, medijų turinį gimnazija skatina kurti ne tik lietuviškai, bet ir užsienio kalbomis.

– Turbūt apie nieką tiek daug nediskutuojama kaip apie švietimą, nuolatines jo reformas, mokytojo ir mokyklos vaidmenį visuomenės gyvenime. Ką Jūs galvojate apie švietimą Lietuvoje?

– Švietimas, gal tiksliau jo reformavimas, yra tikrai viena iš populiariausių temų. Ir ne tik Lietuvoje. Man labai užstrigo profesoriaus iš Anglijos Davido Buckinghamo teiginys, kad švietimas yra  futbolo kamuolys politikų žaidime. Šią temą pasičiumpa tai vieni, tai kiti. Visi suprantame, kad nuo švietimo kokybės, nuo to, kas vyksta pamokų metu klasėje, kokia sąveika egzistuoja tarp mokytojo ir mokinių, priklauso ateities sprendimai ir visos šalies gerovė. Deja, atrodo, kad esame gerokai įklimpę nuolatinio švietimo reformavimosi liūne.

Mūsų gimnazijos filosofija remiasi rašytojo Herman Hesse teiginiu, kad „tikrasis lavinimasis nenukreiptas į kokį nors tikslą, jis, kaip ir kiekvienas siekimas tobulėti, pats savaime turi prasmę.“ Artimiausi mokyklos planai – mokyti šią gimnaziją pasirinkusius mokinius, suteikti jiems ne tik akademinių žinių, bet ir padėti pažinti sudėtingą suaugusiųjų pasaulį, ugdyti jų atsakomybę ir drąsą priimant sprendimus. Tikiuosi, prie šio lavinimo prisidės ir medijų raštingumo ugdymas.

Džiugu girdėti, kad dauguma mokinių nurodo, kad jie mokykloje jaučiasi gerai arba net labai gerai. Labai norėčiau linkėti mums visiems, kad gera savijauta būtų tas pagrindas, kuris padėtų nuolatos kelti sau pakankamai aukštus lūkesčius, nuolatos kantriai lavintis, daug dirbti ir džiaugtis pasiektais rezultatais.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

12 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist