Vaizdo stebėjimo kameros miestuose gali pažeisti žmonių privatumą, teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

„Siekis geriau kontroliuoti viešąją tvarką negali tapti ištisomis paromis trunkančiu gatvių, kelių, o kartu ir į stebėjimo lauką patenkančių žmonių sekimu“, – pranešime spaudai cituojamas E. Jankevičius.

„Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai įpareigoja mus gerbti žmonių teisę į privatumą. Prieš įrengiant stebėjimo kameras savivaldybės turi atlikti poveikio vertinimą ir konkrečiais duomenimis pagrįsti stebėjimo įrangos būtinumą tam tikrose vietose, pavyzdžiui, didelis eismo avaringumas ar didelė kriminogeninė rizika“, – teigė ministras.

Reaguodamas į savivaldybių planus įrengti miestuose stebėjimo kameras viešajai tvarkai užtikrinti ir tokių planų sukeltą neigiamą visuomenės reakciją, ministras kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ragindamas įvertinti, ar toks asmenų stebėjimas viešose vietose neprieštarauja duomenų apsaugos reikalavimams ir nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.

Pasak Teisingumo ministerijos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra nurodžiusi, kad vaizdo stebėjimas turi būti teisėtas, o jo tikslas aiškiai apibrėžtas dokumentuose. Be to, fiziniai asmenys turi būti informuojami apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Taip pat, anot ministerijos, privalu nurodyti kiekvienos vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo tikslą, o jų įrengimo vieta turi būti pasirenkama, įvertinus ten galinčias kilti rizikas. Vaizdo stebėjimo kameros ir jų vaizdo duomenims tvarkyti naudojama įranga turi atitikti aukštus saugumo reikalavimus, būtina laikytis nustatytos duomenų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų.

Ministro teigimu, perkant vaizdo registravimo įrangą, greičio matuoklius reikėtų konsultuotis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ar pasidomėti tarptautine tokio pobūdžio teisine praktika, kad vėliau nebūtų techninių problemų ar finansinių nuostolių. Pavyzdžiui, Vokietijoje teismas priėmė sprendimą dėl vidutinio greičio matuoklių. Jame konstatuota, kad toks duomenų tvarkymas neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, nes užfiksuojami ne tik eismo pažeidėjai, bet ir kiti jo dalyviai.

Vilniuje įrengta apie 130 vaizdo stebėjimo kamerų, šiemet planuojama pakabinti dar apie 40, Kaune yra kiek daugiau nei 50 kamerų, dar apie 240 bus įrengta iki metų pabaigos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

5 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist