Nors žiemą vaikai dažniau renkasi apsnigtus kalniukus ir rogutes, reikėtų nepamiršti, kad žaidimų aikšteles, įrengtas vaikų darželiuose, būtina prižiūrėti ir žiemą. Be to, kol aikštelės įrenginiai naudojami rečiau – tai puikus metas planuoti ir ruoštis pavasariui, kad vos atšilus galima būtų imtis atnaujinimo ar kitų būtinų darbų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai būtinuosius vaikų žaidimų aikštelių saugos reikalavimus ugdymo įstaigų atsakingiems asmenims priminė surengtame nuotoliniame seminare.
Seminaro metu NVSC specialistai priminė pagrindines sąvokas, susijusias su vaikų žaidimų akštelėmis, kurios apibrėžtos Lietuvos higienos normoje HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, bei aptarė, kokie pavojai gali grėsti mažiesiems, žaidžiant aikštelėse, pavyzdžiui, galvos, kaklo, galūnių įstrigimas, suspaudimas, drabužių, plaukų įstrigimas, kritimas, susidūrimas su kitais vaikais. Dalį šių pavojų suvaldyti gali tik akylas suaugusiųjų (auklėtojų, prižiūrėtojų) budrumas, tačiau kartais tai gali lemti netinkama įranga. Todėl ugdymo įstaigų atstovams priminti pagrindiniai reikalavimai, keliami įrangos saugumui ir priežiūrai.
Už žaidimų aikštelių priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys. Savininkams nepaskyrus žaidimų aikštelių eksploatuotojo, už jų priežiūrą ir saugą atsako savininkai.
NVSC specialistai primena, kad žaidimų aikštelės eksploatuotojas ar savininkas turi:
- ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę (žiemos metu taip pat) apžiūrėti aikštelę ir įvertinti rizikas, kylančias dėl įrangos naudojimo, vandalizmo (ar nėra sulūžusių detalių, ar jų netrūksta, kiti akivaizdūs pavojai);
- ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, jei įrangos gamintojas priežiūros instrukcijoje nenurodė kitaip, įvertinti įrangos veikimą ir stabilumą, susidėvėjimą (ypač judančių detalių), konstrukcinį vientisumą;
- užtikrinti, kad ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių būtų atlikta žaidimų aikštelių pagrindinė metinė kontrolė, kurios metu įvertinta jų įrangos, dangos atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams, įskaitant meteorologinių veiksnių poveikį, supuvimą ar koroziją, įrangos saugos lygio pasikeitimą dėl atlikto remonto, pridėtų, pakeistų sudedamųjų dalių. Šią kontrolę turi atlikti akredituota įstaiga.
Pagal Lietuvos higienos normą HN 131:2023, prieš pradedant naudoti naujai įrengtas žaidimų aikšteles, būtina jas patikrinti – įvertinti įrangos, dangos atitiktį minėtų Lietuvos standartų reikalavimams. Patikrinimą turi atlikti įstaiga, akredituota Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 atitikčiai kaip A tipo kontrolės įstaiga. Ugdymo įstaiga, eksploatuojanti aikštelę, turi saugoti šią kontrolės ataskaitą arba kontrolės sertifikatą.
Kiti aikštelių saugumo reikalavimai
Žaidimų aikštelės turi būti prižiūrimos ir valomos. Žolė turi būti nušienauta, o žiemos metu takeliai turi būti neslidūs. Vaikų žaidimų aikštelės įranga turi atitikti Lietuvos standarto LST EN 1176 reikalavimus.
Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį, taip pat esant užteršimui šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Smėlyje neturi būti helmintų ir jų kiaušinėlių, o nenaudojamos smėlio dėžes reikia uždengti.
Labai svarbu parinkti tinkamą žaidimų aikštelių dangą atsižvelgiant į kritimo ir apsaugos zonas bei reikalingą smūgio absorbciją. Tai gali būti danga iš natūraliųjų biriųjų medžiagų (smėlis, smulkus žvyras, medžių skiedros ir t. t.), arba iš gumos granulių, atitinkanti standartą LST EN 1176-1:2008, taip pat natūrali veja ar dirbtinės žolės danga.
Jau dabar planuojantiems apie ugdymo įstaigos teritorijos apželdinimą NVSC specialistai primena, kad ne visi augalai gali būti sodinami vaikų žaidimų aikštelėse. Jose draudžiama sodinti ir auginti nuodingus augalus, kurių visas sąrašas pateiktas Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ priede.
