Vis daugiau Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovų svarbiu šalies svertu kovoje dėl investicijų laiko augančią žemės ir patalpų verslui pasiūlą. Kad ji šiuo metu yra aukšta, mano 64 proc. investuotojų. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ atlikto Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, bemaž pusė, 45 proc., apklaustų verslininkų artimiausiu metu tikisi verslui tinkamų žemės sklypų ir patalpų prieinamumą šalyje gerėsiant. Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, taip manančių investuotojų per tris mėnesius padaugėjo 17 procentinių punktų.
Nuo 2014 m. reguliariai vykdomo tryliktojo tyrimo duomenimis, investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio perspektyvomis stabilizavosi. Nors nuo šių metų pradžios bendrasis pasitikėjimo rodiklis kiek sumenko ir antrąjį ketvirtį siekė 1,225 balo iš 2 galimų, nuo pat 2017 m. pabaigos investuotojų pasitikėjimo indeksas išlieka gana aukštas ir svyruoja nežymiai. Be verslui tinkamų patalpų prieinamumo, investuotojų lūkesčius pastarąjį ketvirtį teigiamai veikė tradiciniai veiksniai, tokie kaip puikiai išvystyta telekomunikacijų, transporto ir logistikos infrastruktūra. Tačiau užsienio kapitalo įmonių optimizmą kiek slopino dvejonės dėl mokesčių sistemos efektyvumo, darbo jėgos produktyvumo ir politinės aplinkos stabilumo.
„Investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomika didele dalimi skatina privataus sektoriaus veikla ir iniciatyvos, tokios kaip aukšto lygio telekomunikacijų infrastruktūra ar augantis verslui tinkamų patalpų prieinamumas. Deja, vėl tenka konstatuoti, kad viešojo sektoriaus ir ypač valdžios institucijų veikla tebėra veikiau nerimą keliantis nei optimizmą skatinantis veiksnys. Diskusijose dėl mokesčių sistemos reformos išryškėjusi takoskyra tarp Vyriausybės ir valdančiosios daugumos Seime, privačias gydymo įstaigas diskriminuojanti sveikatos apsaugos sistemos pertvarka, stringanti švietimo reforma, vieša politikų kritika verslui – šios ir kitos aplinkybės tikrai nepadeda didinti šalies patrauklumo užsienio investuotojams“, – teigia asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Tyrimo duomenimis, teigiamus investuotojų lūkesčius labiausiai slopinantys iššūkiai yra politinio stabilumo stoka bei atotrūkis tarp darbo jėgos užmokesčio ir jos produktyvumo. Net 44 proc. apklaustųjų mano, kad politinė aplinka šalyje artimiausiu metu blogės, 42 proc. prognozuoja augsiant atotrūkį tarp darbo jėgos kaštų ir produktyvumo.
Nepaisant to, vidiniai įmonių planai išlieka ambicingi ir palankūs darbuotojams. Pusė, t.y. 51 proc. apklaustųjų, ketina didinti darbuotojų skaičių, o likę 49 proc. respondentų planuoja išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Bene du trečdaliai, 59 proc.), investuotojų užsibrėžę didinti atlyginimus savo darbuotojams.
„Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas atskleidžia ir teigiamų poslinkių. Pavyzdžiui, per pastarąjį ketvirtį sumažėjo manančiųjų, kad darbo jėgos apmokestinimas yra vienas labiausiai dėmesio reikalaujančių iššūkių, ir tam įtakos turėjo Seime priimti mokesčių sistemos pakeitimai. Nors reforma galėjo ir turėjo būti gerokai ryžtingesnė, džiaugiamės, kad politikai vis dėlto įsiklausė į verslo atstovų pasiūlymus ir kai kurie pakeitimai, tokie kaip įvestos „Sodros“ „lubos“ laikytini svariu žingsniu gerinant tarptautinį Lietuvos konkurencingumą“, – sako „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Atliekant tyrimą investuotojų buvo paprašyta įvertinti Seimo priimtus įstatymų pakeitimus, kuriais reformuojama šalies mokesčių sistema. Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovų nuomonė dėl šių pakeitimų nevienareikšmė: ne visi reformos aspektai investuotojams aiškūs ar priimtini. Palankiausiai įvertintas valdžios siekis iki 2021 m. įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, taikomas pajamoms, viršijančioms 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Bemaž du trečdaliai, 62 proc. apklaustųjų mano, kad tai turės teigiamą poveikį šalies ūkiui. Dar tiek pat įsitikinę, kad naudingas būsiąs ir sprendimas konsoliduoti darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius.
Kita vertus, investuotojai atsargiai vertina pensijų kaupimo sistemos permainas: kad jų padarinius šiuo metu sudėtinga prognozuoti, mano 38 proc. respondentų. Beveik tiek pat įsitikinę, kad sistemos pakeitimai turės neigiamų padarinių šalies ūkiui. Vertindami mokesčių sistemos pakeitimus bendrai, kone pusė (47 proc.) apklaustųjų nurodė esą neapsisprendę, kokį poveikį reforma turės Lietuvos investiciniam klimatui bei verslo aplinkai.
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
