Valstybė valdo daugiau kaip 28 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, tačiau didelė dalis jo yra menkavertė, nenaudojama arba nereikalinga jos funkcijoms, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi turto valdymo auditą.
Pasak audito ataskaitos, iki šiol nėra apsispręsta dėl ilgalaikių valstybės NT valdymo gairių, neįvertinta, kiek turto reikia valstybei, kiek jo galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti, nepriimta sisteminių sprendimų dėl mokslo, gydymo, gyvenamosios, kultūros, sporto ir kitų paskirčių turto tolesnio valdymo.
Valstybės kontrolė taip pat kritikuoja valstybinio NT perdavimą panaudai įvairioms asociacijoms bei viešosioms įstaigoms, ragina spręsti dėl NT perdavimo savivaldybėms ir Turto banko galimybių valdyti jam planuojamą perduoti turtą.
Ataskaitos duomenimis, 2016-ųjų pabaigoje 726 valdytojams priklausė 28,1 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekė 10,4 mln. kv. metrų, o likutinė vertė buvo 3 mlrd. eurų. Latvijoje valstybės NT valdytojų buvo tik 56, objektų skaičius siekė 8 tūkst., o jų bendras plotas – 5 mln. kv. metrų.
Beveik pusę valstybės NT objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst.) – malkinės, tvartai, kiemo rūsiai ir panašiai. Jų išlaikymo sąnaudos 2016 metais sudarė beveik 4 mln. eurų, o dalis turto nereikalinga valstybės funkcijoms ir nenaudojama.
Valstybei taip pat priklauso 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamųjų objektų (ne visi jų naudojami ir reikalingi valstybės funkcijoms), jų išlaikymo sąnaudos 2016-aisiais siekė 14 mln. eurų. Valstybė taip pat turi 296 poilsio namelius, vasarnamius ir 157 pirtis (jų išlaikymas 2016 metais kainavo 0,8 mln. eurų), nors tik apie 10 proc. jų yra reikalingi.
Daugiau kaip 670 valstybės NT objektų yra nenaudojama, daugiau kaip pusė jų yra mokslo, gamybos ir sandėliavimo, administracinės paskirties. Šio turto išlaikymo sąnaudos nežinomos.
Viso valstybės NT išlaikymo sąnaudos – komunaliniai mokesčiai, remontas, valymas, apsauga – 2016 metais siekė 179,8 mln. eurų. Į šią sumą neskaičiuojamos sąnaudos, kurias patiria turto valdytojai, kasmet atlikdami inventorizaciją, sudarydami turto naudojimo sutartis, kontroliuodami mokesčių mokėjimą ir panašiai.
Valstybės kontrolė taip pat kritikuoja valstybės NT perdavimą panaudai. Dalis tokio turto, kuris neretai yra prestižinėse vietose, perduodamas valdyti įvairioms asociacijos, nemaža dalis jų veikia ir gauną pajamų, todėl tokiais veiksmais sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos.
Dalis valstybės NT yra perduota 5 partijoms, joms iš valstybės biudžeto 2016 metais skirta 3,9 mln. eurų, 30 (iš 63 patikrintų) viešųjų įstaigų, asociacijų, gavusių neatlygintinai naudotis valstybės NT, uždirba pajamų iš savo ar narių veiklos.
Finansų ministerijos skaičiavimais, jei įvairioms asociacijoms turtas būtų suteikiamas ne panaudai, o nuomojamas, valstybė per metus gautų apie 7,5 mln. eurų papildomų pajamų.
Dalis valstybės NT turto pagal panaudą yra perduota viešosioms įstaigoms – mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms. Tokiu atveju valstybė ar savivaldybė privalo būti tokių įstaigų dalininke, tačiau jų dalis neretai yra minimali ir neužtikrina galimybių priimti sprendimus dėl tolesnio valdymo.
Valstybės kontrolės teigimu, šešiose analizuotose ES šalyse – Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje – galimybių perduoti valstybės NT panaudai nėra, todėl tokios tvarkos pamažu siūloma atsisakyti ir Lietuvoje.
Šiuo metu panaudai yra perduota apie 16 proc. valstybės NT, kurio plotas siekia 1,7 mln. kv. metrų.
Dalis valstybės NT yra perduodama savivaldybių nuosavybėn. 2012-2016 metais Vyriausybė joms perdavė 852 objektus, tačiau net ketvirtadalis jų nenaudojama. Iš jų trečdalis, praėjus 1–2 metams po perėmimo, buvo parduota arba įtraukta į parduodamo turto sąrašus.
Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininko komentaras
Valstybės kontrolės ataskaita rodo, jog valstybės valdomas nekilnojamasis turtas yra vertas daugiau nei 3 mlrd. eurų. Tačiau iki šiol nei viena vyriausybė į valstybinius nekilnojamo turto objektus nežiūrėjo kaip į turtą. Stringanti valstybės turto valdymo reforma neleidžia išnaudoti 3 mlrd. eurų potencialo papildyti valstybės biudžetą, didinti atlyginimus medikams ir rezidentams, mokytojams ir mokslininkams, galų gale mažinti mokesčius ar kitaip panaudoti turimą turtą Lietuvos gyventojų interesams.
Lietuvoje yra tūkstančiai valstybei ir savivaldybėms priklausančių NT objektų, kurie yra apleisti. Jie netvarkomi, jų neketinama parduoti. Tokie objektai, teritorijos yra ne tik įšaldyti milijonai eurų, tačiau ir nesukurta pridėtinė vertė, kurią nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų atnešti apleistas teritorijas paversdami gyvenamaisiais namais, komerciniais pastatais ar rekreacinėmis zonomis.
Kita dalis valstybės turto yra valdoma neefektyviai. Verslo įmonės, nuomodamos biurus, kiekvienam darbuotojui numato apie 10 – 15 kvadratinių metrų plotą darbo vietai. Tuo tarpu valstybinio aparato darbuotojams tenkantis biuro plotas yra kelis kartus didesnis, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastate kiekvienam darbuotojui tenka vidutinis 70 kvadratinių metrų plotas. Tai daugiau negu vidutinės šeimos gyvenamasis plotas.
Taip pat mokesčių mokėtojų pinigais vis dar išlaikomi valstybinių institucijų darbuotojams skirti mokymų centrai, poilsinės. Verslo įmonės jau seniai įvertino, jog jeigu darbuotojams reikalingi mokymai, tokios paslaugos yra perkamos, reikalingas plotas išsinuomojamas, tačiau valstybinės institucijos vis dar vangiai vadovaujasi efektyvaus NT turto valdymo kriterijais.
