Atidarius Vilniaus vakarinį aplinkkelį miestiečiai skaičiuoja, kaip pagerėjo susisiekimas su miesto centru, tuo metu NT ekspertai pastebi aplink vakarinį aplinkkelį gausėjantį statybų skaičių – sostinės kelių infrastruktūros plėtra padrąsino plėtotojus imtis naujų projektų statybų ir kiek toliau nuo miesto centro esančiose vietovėse. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016–2017 metais vakarinio aplinkkelio apylinkėse pradėtos 11 būsto projektų ir 4 komercinės paskirties pastatų statybos.
Plėtotojai išnaudoja iki šiol buvusias mažiau urbanizuotas vakarinio aplinkkelio vietoves, kurios dažnai išsiskiria vaizdingu kraštovaizdžiu, miškais ir žaluma, vandens telkiniais. Dauguma šių vietovių yra užmirštos ir nepritaikytos miestiečių reikmėms, neišnaudotas šių erdvių potencialas. Tad vykdant statybas šiose teritorijose, siekiama išsaugoti esamą kraštovaizdį, prie jo derinamas ir būsimo projekto užstatymo planas, tvarkoma aplinka ir gerbūvis. „Geras pavyzdys yra šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio beveik 2 ha teritorijoje statomas mažaaukštis kvartalas „Town House“, čia sklypas padalintas į dvi maždaug lygias dalis – viena užstatoma A energinės klasės dviaukščiais butais su erdviais iki 1,8 aro kiemeliais, kitoje, šalia upelio, bus sutvarkytas ir įrengtas tik šio kvartalo gyventojams priklausantis privatus parkas“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. Ir pastebi, kad Vilniuje projektai su privačiu parku ir vandens telkiniais apskritai iki šiol buvo retenybė.
Plėtotojai už konkurencingą kainą vakarinio aplinkkelio apylinkėse gali įsigyti didesnio ploto sklypą nei miegamuosiuose rajonuose ir kurti pridėtinę vertę, pasiūlant pirkėjui papildomas erdves. Tad nuosavas kiemelis ar terasos tampa svariu pranašumu, kurį gali pasiūlyti plėtotojai, renkantis būstą toliau nuo miesto centro. „Plėtotojai tendencingai stato ir pirkėjams siūlo įperkamą, mažesnės kvadratūros būstą. Pastebime, kad mažos kvadratūros būstas yra itin paklausus, tačiau tuo pačiu pirkėjai vis dažniau ieško būsto su privačia lauko erdve, kuri tarytum kompensuoja mažesnį gyvenamąjį plotą ir taip praplečia turimą namų erdvę. Pastebime ir dar vieną tendenciją, kad užmiestyje gyvenantys žmonės kraustosi atgal į miestą ir taip pat ieško kotedžų ar butų būtent su kiemeliais“, – teigia A. Šapoka.
„Žemės sklypų kaina vakarinio aplinkkelio prieigose yra gerokai mažesnė nei esanti arčiau centrinės miesto dalies, o kartu ir lokali konkurencija yra mažesnė, todėl plėtotojai, esant iš tiesų aktyviai paklausai, čia gali sėkmingai realizuoti savo verslo planus. Manau, kad artimiausiu metu čia tikrai stebėsime nedidelių ar vidutinės apimties būsto projektų plėtrą“, – teigia A. Šapoka.
Kad vystoma kelių infrastruktūra mieste, dėl tuo metu dar tik būsimo vakarinio aplinkkelio, buvo vienu iš argumentų padrąsinusių plėtotojus pradėti vystyti projektus nuo centro nutolusiuose rajonuose, o pirkėjus – rinktis ten būstą, iliustruoja ir sėkminga bei aktyvi vakarinės ir šiaurinės Vilniaus dalies plėtra. Dar prieš dešimtmetį Vakarinėje miesto dalyje esantis Pilaitės mikrorajonas buvo laikomas vienu nuo miesto labiausiai nutolusiu rajonu, tačiau Pilaitės ribos plečiasi jau gerą dešimtmetį – vykdant aktyvias statybas ir daugiabučiais užstačius buvusius tuščius sklypus, skyrusius Pilaitę ir miestą, dabar Pilaitė jau ribojasi su kitais miesto gyvenamaisiais rajonais.
„Ober-Haus“ atstovas pasakoja, kad gerėjantis susisiekimas mieste žmonėms padeda priimti sprendimą kraustytis į mažiau urbanizuotas teritorijas, taip išpildomas jų noras būti arčiau gamtos, kai pagrindiniai miesto objektai lieka lengvai pasiekiami. „5 minutėmis ilgesnė kelionė į ar iš darbo problemų nesukelia, tačiau gyvenimas gamtoje iš esmės keičia gyvenimo komfortą“, – teigia A. Šapoka.
