Sostinėje intensyviai statomi verslo centrai, kurių užimtumas rekordiškai aukštas. Tarptautinėje apžvalgoje nurodoma, jog aukštos klasės verslo centrų užimtumas Vilniuje siekė 97% ir užėmė trečią vietą Europoje, sąrašo viršūnėje du Vokietijos didmiesčiai – Berlynas ir Miunchenas. Išties per dešimtmetį pastatyta nemažai verslo centrų, kurie pagyvino sostinės veidą ir suteikė šiuolaikiškumo, tačiau ne viskas, pasirodo, taip puiku, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Sostinėje pastatyti ir tokie verslo centrai, kurie verčia gūžčioti pečiais, ar tikrai nebuvo galima rasti geresnio sprendimo ar galimai paskelbti tarptautinį konkursą, kurio pagalba buvo galima surasti patį geriausią sprendimą. Aišku, tai reikalauja papildomų investicijų, laiko ir pastangų, bet pastatas stovės 40, 60, o gal ir daugiau metų ir reprezentuos epochą, kuomet leista statyti architektūrinius beveidžius. Kai kurių vilniečių net vadinamus – „architektūriniais monstrais“.
Pakalbinome keletą gerai žinomų architektų, kurie įvertino sostinės verslo centrus, kurie buvo pastatyti po 2010-ųjų, ir padėjo išskirti penkis verslo centrus, kurie tikrai gali dalyvauti sostinės nepuošiančio verslo centro rinkimuose. Apžvelkime verčiausius kandidatus į architektūros avietės apdovanojimą.
Verslo centras „LINK”
- – Adresas: Saltoniškių g. 9
- – Mikrorajonas: Žvėrynas
- – Pastato plotas: 20 000 m2
- – Užsakovas: UAB „Baltijos Gildija“
- – Energetinio efektyvumo klasė: A
- – Kvadratinio metro kaina: ~13,50 EUR už m2 per mėnesį
- – Pastatymo metai: 2017-2018
- – Architektas: Albertas Uljanovas
Verslo centras, kuris duris atvėrė tik prieš kelis mėnesius, deja, nesitiki, kad šis pastatas užbaigtas šiemet. Šis pastatas ne tik nesiderina prie Saltoniškių verslo kvartalo vaizdo, bet ir neturi architektūrinio polėkio. Susidaro įspūdis, kad architektui buvo skirta užduotis paruošti patį pigiausią verslo centrą, kuriame būtų galima suplanuoti kuo daugiau kvadratinių metrų bei bei pasodinti dirbti kuo didesnį darbuotojų skaičių.
Verslo centro „LINK“ atstovai kategoriškai atsisakė pateikti savo komentarą
TECHNOPOLIS: Verslo centras „Delta”
- – Adresas: J. Balčikonio g. 9
- – Mikrorajonas: Ozo parkas
- – Pastato plotas: 21 640 m2
- – Užsakovas: UAB „Technopolis“
- – Energetinio efektyvumo klasė: B+
- – Kvadratinio metro kaina: 11,00-15,00 EUR už m2 per mėnesį
- – Pastatymo metai: 2017
- – Aukštų skaičius: 9
- – Architektas: Tumas Mazūras
Kiek dviprasmiškai skamba pranešimai spaudoje, jog Ozo parke vystomas vienas moderniausių verslo centrų kvartalų Vilniuje. „Delta” verslo centras primena gamybinį pastatą, kuris buvo pastatytas prieš kokį dvidešimtmetį. Gaila pripažinti, bet šis pastatas taip ir atrodo. Ypač jo „gražumas” pasimato važiuojant Kalvarijų gatve nuo Baltupių. Taip pat stato ir naują pastatą – taip pat analogišku gamybinių pastatų principu. Taip pat didelis iššūkis – mašinų parkavimo sistema. Nors buvo daug kalbėta apie bendradarbiavimą su miestu dėl modernių parkavimo sistemų kūrimo – vis dėlto yra akivaizdu, kad artimiausiu metu Ozo rajone dirbsiantys 10 tūkst. žmonių mašinas parkuos Ozo kiemuose arba statomose metaliniuose „griozduose“. Kas taip pat visiškai nepuošia mūsų miesto.
„Technopolio“ atstovai savo komentaro į mūsų pateiktus klausimus nepateikė.
Verslo centras „Narbuto 5“
- – Adresas: Narbuto g. 5
- – Mikrorajonas: Žvėrynas
- – Pastato plotas: 5 100 m2
- – Užsakovas: UAB „Kapitel“
- – Energetinio efektyvumo klasė: A
- – Kvadratinio metro kaina: 13,00 – 14,50 EUR už m2 per mėnesį
- – Pastatymo metai: 2017
- – Aukštų skaičius: 6
- – Architektas: Gediminas Paslaitis
Pirminis pastato projektas atrodė išties daug žadantis, tačiau galutinis vaizdas išties nuliūdino ir tiesiog tai nuobodus pastatas: įvairių atspalvių apdailos plokščių disonuoja tarpusavyje.
„Narbuto 5“ verslo centro atstovai savo komentaro į mūsų pateiktus klausimus nepateikė.
Verslo centras „Duetto“ (šiuo metu šalia statomas dar vienas identiškas pastatas)
- – Adresas: Viršuliškių skg. 26
- – Mikrorajonas: Viršuliškės
- – Pastato plotas: 17 000 m2
- – Užsakovas: UAB „YIT Kausta“
- – Energetinio efektyvumo klasė: B+
- – Kvadratinio metro kaina: 11,00 EUR už m2 per mėnesį
- – Pastatymo metai: 2017
- – Aukštų skaičius: 10
- – Architektas: Gintaras Čaikauskas, UAB „Viltekta“.
Viršuliškių skersgatvis minimas kaip antroji vieta, kur turėtų būti koncentruojami sostinės aukštybiniai pastatai. Vis dėlto, panašu, kad stato ten tikrai ne išskirtinės architektūros šedevrus. Tikriausiai daugiausiai dėmesio buvo skirta būtent verslo centro pavadinimo paieškoms, o nebuvo siekiama geresnės architektūrinės idėjos ar bent jau išskirtinio akcento. Turime tiesiog dvi identiškas ir nuobodžias dėžutes sparčiai besivystančioje miesto dalyje.
Į mūsų pateiktus klausimus atsakė UAB „YIT Kausta“ ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė:
– Architektūrinių pastatų sprendimų grožis – skonio reikalas. Projektuojant „Duetto“ verslo namus dirbo itin patyrusių ir tarptautiniu mastu pripažintų architektų komanda. Ji rūpinosi, kad pastatų kompleksas darniai įsilietų į atokiau nuo miesto centro esančio miegamojo rajono urbanistinį peizažą, neiškristų iš konteksto, taip pat atlieptų šiuolaikinių kompanijų poreikius. Viršuliškių skersgatvyje iškilęs urbanistinis projektas, kuriame yra ir verslo namai „Duetto“, yra pelnęs apdovanojimą už darnią plėtrą. Pernai džiaugėmės ir „Duetto“ suteiktu „Žaliausio pastato“ įvertinimu. Planuodami NT projektus didžiausią dėmesį skiriame tam, kad pastatai būtų patogūs čia dirbsiantiems žmonėms ir tausotų aplinką, maksimaliai efektyviai naudotų energijos išteklius. Tai įvertino ir čia įsikūrusios žinomos tiek Lietuvos, tiek tarptautinės kompanijos.
„Maxima“ verslo centras
- – Adresas: Naugarduko g. 84
- – Mikrorajonas: Naujamiestis
- – Pastato plotas: ~10 000 m2
- – Užsakovas: UAB „Maxima LT“
- – Energetinio efektyvumo klasė: B+
- – Kvadratinio metro kaina: nepateikta
- – Pastatymo metai: 2017
- – Aukštų skaičius: 4
- – Architektas: Projektui vadovavo Raimondas Palubeckis (UAB „Užupio architektai“) ir architektas Gediminas Jurevičius (UAB „Gedimino Jurevičiaus studija“)
Buvo naivu tikėtis, jog „Maxima“ ims ir įgyvendins kitokį projektą, kuris skirsis nuo šios įmonės prekybos centrų kolorito bei stilistikos.
Pasak Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorės Ernestos Dapkienės, projektuojant naują centrinės būstinės pastatą buvo orientuojamasi pirmiausia į patogumą darbuotojams, pastato ilgaamžiškumą, energetinį efektyvumą ir dizaino paprastumą. Tokį sprendimą įvertinto tiek aplinkinių namų gyventojai, tiek pirkėjai, tiek darbuotojai – būtent iš jų ir sulaukta daug komplimentų iškart po pastato atidarymo. Taip pat siekta kad klientai būtų patenkinti, gaudami geras produkcijos kainas ir platų asortimentą. Tad ir pastatas projektuotas toks, kad derėtų prie mūsų, kaip kasdienes prekes siūlančio prekybos tinklo įvaizdžio. Be to, pastato projektą derindami su savivaldybės architektais taip pat neišgirdome poreikio dėl išsiskiriančio pastato dizaino.
„Nepaisant to, naujasis pastatas yra modernus ir statytas naudojant kokybiškas medžiagas bei technologijas. Pavyzdžiui, fasadui naudotas klinkerio plytų mūras, fasadų langams – aliuminio konstrukcijos, o ne plastikas. Vidaus įrengimui, pertvaroms – natūralus ąžuolo medis. Pastate taip pat sumontuota energetiškai efektyvi automatinio apšvietimo ir šildymo bei kondicionavimo sistema. Jos dėka sutaupoma apie 70 proc. elektros energijos sąnaudų, lyginant su įprastomis sistemomis. Išmanūs davikliai reguliuoja apšvietimo lygį atsižvelgdami į šviesumo lygį lauke, o patalpoje nesant žmonių šviesos automatiškai išsijungia. Statydami naują pastatą, investavome ir į socialinę infrastruktūrą: skyrėme 1,8 mln. eurų modernios ir patogios sankryžos, esančios šalia naujojo pastato, įrengimui. Buvo iš esmės sutvarkyta Naugarduko ir Žemaitės bei Kauno ir Smolensko gatvių sankryža, įrengtos viešojo transporto sustojimo juostos, saugumo salelės, reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Vietoje buvusio troleibusų žiedo Naugarduko gatvėje įrengta žalioji zona, nutiesta beveik 650 metrų dviračių tako. Be to, tai ir pirmoji parduotuvė šalyje, iki kurios nutiestas akliesiems ir silpnaregiams pritaikytas net apie 150 metrų ilgio kelias. Įrengtos ir dvi vietos pirkėjų elektromobiliams krauti“, – teigė p. Ernesta Dapkienė.
„Ypatingų“ verslo centrų gausu ir kituose mikrorajonuose
Nelindome į Perkūnkiemį, nes ir ten buvo statoma bet kas, nors galėjo puikiai reprezentuoti modernų sostinės veidą į miestą atvykstantiems užsienio svečiams. Pasak miesto plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Pakalnio, sostinės centrinei daliai keliami išskirtiniai kokybiniai reikalavimai, o atokiau nuo centro.
„Verslo centrams, kurių planuojamas plotas sieks 5000 kvadratinių metrų, bus reikalaujamas architektūrinis konkursas. Kalbant apie verslo centrus, kurie yra atokiau nuo centro, pavyzdžiui „Delta“ ar „Dueto“ – pagrindinis tikslas pasiūlyti B klasės patalpas nuomai, kurių neretai skubiai reikia naujai besikuriančioms įmonėms. „Narbuto 5“ – konservatyvios architektūros, tačiau savotiškai išsiskiriantis pastatas. Deja, apie verslo centrą „LINK“ negaliu nieko pasakyti, nes nelabai žinau, kur jis yra“, – verslo centrus apibendrino Mindaugas Pakalnis.
Jūsų manymu, kuris verslo centras vertas architektūrinio beveidžio vardo ir nesiderina prie bendrojo estitinio sostinės vaizdo?
[poll id=”31″]
