Pradžia Verslas Smulkusis verslas Tyrimas: lietuviai turguje ieško ne pigumo, o kokybės ir šviežumo

Tyrimas: lietuviai turguje ieško ne pigumo, o kokybės ir šviežumo

8 minutė(s) skaitymo
0
767

Dauguma turguje apsiperkančių žmonių ten lankosi siekdami įsigyti kokybiškų ir šviežių produktų tiesiai iš ūkininko, o mažesnė kaina, kaip priežastis eiti į turgų, įvardijama tik ketvirtoje vietoje, rodo bendrovės „Spinter research“ atliktas tyrimas.

Svarbus asmeninis kontaktas

„Turgus jau seniai nėra ta vieta, kur žmonės tikisi kažko gauti pigiau. Žinoma, ateina ir tokių, bet dažnai pastarieji pasisukioja ir nebegrįžta. Negalima geresnės prekės gauti pigiau už prastesnę. Čia žmonės ateina kokybės, nes pomidoras, kuris sunoko ant krūmo ir buvo nuskintas tik šį rytą visada bus skanesnis už tą, kuris nuskintas dar žalias ir noko keliaudamas iš Ispanijos į mūsų prekybos centrą“, – sako ūkininkų produkcija prekiaujančios parduotuvėlės „Skonio ritmu“ vadovas Laimonas Navickas.

Bendrovės „Benedikto turgus“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, dvi svarbiausios priežastys, dėl kurių žmonės renkasi turgų, tai galimybė įsigyti lietuviškų produktų tiesiai iš ūkininko bei galimybė gauti šviežesnių produktų. Šiuos faktorius, kaip svarbiausius renkantis turgų, nurodė po 56 proc. respondentų.

„Asmeninis kontaktas labai svarbus, apie 70 proc. mano pirkėjų yra nuolatiniai, kurie ateina vaisių ir daržovių pas Rolandą ir man net mintis nekiltų jiems siūlyti nekokybišką prekę. O jie žino, kad jei kartais taip nutiktų, grąžinčiau pinigus neprašydamas jokių kasos kvitų ar parodyti nekokybišką prekę. Kaip žmonės turi asmeninius kirpėjus, gydytojus, taip ir savo maisto produktų pardavėjus“, – sako jau dešimtį metų turguje Lietuvos ūkininkų išaugintais vaisiais ir daržovėmis prekiaujantis Rolandas Vestartas.

Kaina svarbiausia namų šeimininkėms

Galimybę turguje įsigyti šviežesnių produktų ypatingai vertina moterys (68 proc.) ir jaunimas (62 proc.). Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovams (68 proc.) ir namų šeimininkėms (63 proc.) svarbu, jog produktus gali įsigyti tiesiai iš ūkininko.

52,5 proc. respondentų nurodė, kad turguje lankosi, nes čia tikisi gauti kokybiškesnių produktų. Labiausiai kokybę akcentavo darbininkai ir techniniai darbuotojai (57 proc.) bei aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (54,5 proc.).

Turgų, kaip vietą kur produktų galima įsigyti pigiau, nurodė 41 proc. respondentų. Tai aktualiausia namų šeimininkėms (52,5 proc. ) ir pensininkams (44 proc.).

Po 24 proc. respondentų renkasi turgų dėl to, kad mėgsta asmeninį kontaktą ir apsiperka pas tą patį pardavėją bei dėl galimybės paragauti perkamo produkto. Dar 23 proc. apklausos dalyvių turgų renkasi dėl to, kad mėgsta pabendrauti su prekybininkais, o apsipirkimas jiems yra ir laiko praleidimo būdas. Mėgstantiems pirkti turguje svarbu ir tai, jog čia galima rasti prekių, kurių nėra parduotuvėse (20 proc.) ir žinojimas, jog apsipirkdamas palaiko vietos gamintojus (12 proc.).

Pasigenda kokybiškų prekybos vietų

Apklausos duomenimis, turguje produktų įsigyja 79 proc. Lietuvos gyventojų. Kalbintų prekybininkų manymu, šis procentas būtų dar didesnis, jei turgūs būtų labiau reprezentatyvūs.

„Dabar Vilniuje yra vos keli turgeliai, kuriuose yra malonu būti, kitur – be tvarkos išmėtyti kioskai, palapinės. Manau, dabar dalį potencialių pirkėjų nuo turgaus atgraso netvarka“, – sako „Rolando daržovių“ vadovas R. Vestartas.

Savo šeimos ir kitų ūkininkų išaugintą produkciją parduodantis pašnekovas pastebi, kad keičiasi ne tik pirkėjų, bet ir pačių prekiautojų poreikiai. „Sėdėti lietuje ir gaudyti vėjo nešamą palapinę ar žiemą sugrubusiomis rankomis skaičiuoti monetas – menkas malonumas. Pardavėjai taip pat nori dirbti estetiškoje, šiltoje aplinkoje, turėti stacionarią vietą produktams susidėti“, – kalba R. Vestartas, nusprendęs persikelti į gruodį duris atversiantį „Benedikto turgų“, kuris ir veiks ilgiau už kitus, ir bus įrengtas pagal šiuolaikišką pirkėjui ir pardavėjui patogią koncepciją.

L. Navickas pasigenda turgaus, kuriame pirkėjai galėtų atsiskaityti banko kortelėmis, nes dauguma žmonių darbo užmokestį gauna būtent į jas. „Dirbti naujajame turguje apsisprendžiau tikėdamasis, kad tai bus prekyvietė, kurioje klientų sulauksime nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dabar daugumoje turgų, jei prastas oras, jokia prekyba praktiškai nevyksta“, – pasakoja mėsos ir pieno produktais prekiaujančios parduotuvėlės vadovas.

Vilniaus Ukmergės gatvėje, vietoje sudegusios Centrinės ūkininkų turgavietės statomas „Benedikto turgus“ žada, kad nuo kitų prekyviečių skirsis ne tik jaukia aplinka, bet ir aptarnavimo kokybe: prekyvietė veiks nuo 9 iki 21 val., čia bus galima atsiskaityti kortelėmis, o visiems prekybininkams bus keliamai aukšti produkcijos kokybės ir kilmės reikalavimai.

Lietuvos gyventojų apsipirkimo turguje įpročių tyrimą š. m. birželio 19-27 d. bendrovės „Benedikto turgus“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter research“. Reprezentatyvaus tyrimo metu šalyje standartizuoto betarpiško interviu būdu apklausta 1012 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Evaldas Činga
Rodyti daugiau Smulkusis verslas

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

Pakomentuok pirmas!

Pranešti apie
avatar
wpDiscuz