Pastarąjį dešimtmetį tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekdavo vidutiniškai 4 proc. BVP, o 2016 m. jos sudarė tik apie 0,9 proc. BVP. Tai rodo, kad lietuviai kol kas sunkiai pritraukia naujų investicijų, sako „Swedbanko“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
„Matome pavienių sėkmingų projektų Kaune, labai daug sėkmingų investicijų Vilniuje, ypač į paslaugų centrus. Jeigu pažiūrėtume į Konstitucijos prospektą, tai daugelis šio regiono miestų svajotų apie tokio pobūdžio plėtrą. Bet tai yra labiau pavieniai projektai. Jei žiūrėtume nacionaliniu mastu ir ypač į investicijas į atskirus regionus, tai dėl dviejų pagrindinių priežasčių Lietuva nėra patraukli“, – sako N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, pirmoji priežastis yra mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, darbo sąnaudos pamažu auga, o pati rinka yra maža. Regionų problema – mažėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius.
Pašnekovo teigimu, nemažai užsienio įmonių mato vis mažiau galimybių reinvestuoti ir plėsti savo veiklą Lietuvoje.
„Čia yra nepalanki mokestinė aplinka. Pavyzdžiui, Estijoje, kol pelnas yra reinvestuojamas, t.y. lieka įmonėje, šalyje, kuriamos naujos darbo vietos ir nauji įrengimai, tol yra visiškai netaikomas pelno mokestis. Lietuva niekaip neprisiverčia tokios sėkmingos praktikos panaudoti“, – mažėjančių užsienio investicijų priežastis įvardija N. Mačiulis.
Tiesioginių sukauptų užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui Estijoje, ir jų santykis su BVP yra trigubai didesnis negu Lietuvoje.
LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
