AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) išplatino kreipimąsi, adresuotą Vilniuje veikiantiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG), kurių prašoma išreikšti savo susidomėjimą ir ketinimus parduoti jų valdomus veikiančius ar vystomus šilumos gamybos šaltinius, naudojančius biokurą. Tai dar vienas VŠT žingsnis, siekiant išplėsti biokuro panaudojimą, kas leistų sumažinti šilumos kainą sostinės šilumos vartotojams.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė VŠT ne kartą akcentavo, kad vienas reikšmingiausių ilgalaikių įmonės strateginių tikslų, yra siejamas su biokuro panaudojimo infrastruktūros plėtra.
Pasak VŠT gen. direktoriaus Manto Buroko, Vilniuje tiekiamos šilumos gamybai biomasė sudaro mažiausią dalį, lyginant su kitų didžiųjų Lietuvos miestų centralizuotos šilumos tiekėjais. VŠT valdomoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje šilumos gamyba iš biomasės sudaro apie 45 proc., o iš gamtinių dujų – 55 proc. Maža to, gamtinių dujų kainų augimo prognozės patvirtina būtinybę plėsti biokuro panaudojimą šilumos gamyboje. Todėl VŠT tikslas – iki 2020-ųjų biokuro dalį gamyboje padidinti iki 68 procentų.
„Siekiame išnaudoti visas galimybes, užtikrinančias pigiausio kuro panaudojimą, nes tai vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių šilumos kainą“, – sako VŠT vadovas Mantas Burokas. Jo teigimu, padidinus biokurą deginančių šilumos energijos gamybos įrenginių galią 100 MW (šimtu megavatų), apie 17 proc. sumažėtų šilumos sąnaudos, kurias lemia bendrovės perkamo kuro ir superkamos šilumos energijos iš NŠG kainos.
Ieškodama tinkamiausio sprendimo, VŠT nagrinėja kelias alternatyvas. Viena iš jų – galimybė pirkti jau veikiančius ar vystomus biokurą deginančius šilumos gamybos šaltinius iki 100 MW. Todėl šiandien bendrovė oficialiai paskelbė neįpareigojantį kreipimąsi į Vilniuje veikiančius NŠG, kviesdama juos išreikšti susidomėjimą ir ketinimus parduoti valdomus veikiančius ar vystomus biokurą deginančius šilumos gamybos šaltinius. Priimdama tolimesnius sprendimus bendrovė vadovausis susidomėjimą pareiškusių NŠG biokuro katilinių valdymo, lokacijos, techninės priežiūros ir teisėtumo kriterijais. VŠT numato kelis pirkimo būdus: pačių šilumos gamybos šaltinių kaip turto įsigijimą arba akcijų pirkimą.
VŠT svarstytų ir kitą galimybę – dviejų papildomų biokuro katilų įsirengimą, kas leistų padidinti šilumos galią 100 MW (šimtu megavatų) ir iš pigiausio kuro per metus papildomai leistų pagaminti apie 14 proc. šilumos energijos. Tuo tikslu viešojo konkurso būdu bendrovė jau atsirinko ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ekspertą. Vasario pradžioje buvo pasirašyta naujų šilumos energijos gamybos pajėgumų poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo paslaugų pirkimo sutartis.
Didindama atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos energijos gamyboje bendrovė prisidėtų prie šalies aplinkosauginių įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymo ir Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.
