Gruodžio 13 d., ketvirtadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje Kultūros istorijos vakaruose architektė Violeta Bruzgelevičiūtė skaitys paskaitą „Ligoninės prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios istorijos vingiais“. O apie tai, kas pastaruoju metu vyksta šioje teritorijoje plačiau papasakos visuomenininkė Rasa Kalinauskaitė.
Kultūros paveldo centro Urbanizuotų vietovių poskyrio vedėja architektė V. Bruzgelevičiūtė pateiks trumpą Lukiškių priemiesčio istorijos apžvalgą nuo XVI a. iki XIX a. pradžios, aptars viešos Šv. Jokūbo ligoninės įsteigimą ir raidą, atskleis ligoninės ir dominikonų vienuolyno sąsajas nuo XVIII a. iki XXI a. pradžios. Architektė kalbės apie ligoninės svarbą gyventojams, medicinos mokslui, pristatys žymiausius gydytojus, dirbusius Šv. Jokūbo ligoninėje.
Antroje vakaro dalyje pasisakys Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja-sekretorė ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė, kuriai verslininkai buvo iškėlę 50 000 eurų ieškinį dėl kritiškos nuomonės apie dabartinę paveldo apsaugos sistemą ir projektą, planuotą įgyvendinti prie Lukiškių dominikonų ansamblio su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, bet vėliau patys to ieškinio atsisakė.
R. Kalinauskaitė pasidalins mintimis apie tai, kokius klausimus kelia ši istorija. Ko iš jos galime pasimokyti? Ką ji sako apie mus visus – visuomenininkus, verslininkus, atsakingus valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojus? Kodėl Vilnių tenka ginti nuo savęs pačių? Kokios yra urbanistinio karo priežastys? Ką daryti, kad išsaugotume miesto unikalumą? Ar tai įmanoma, jei kalbėsimės tik su bendraminčiais? Kokios sąlygos būtinos, kad miesto ateitį kurtų skirtingai mąstančių žmonių pokalbis, o ne iš jėgos pozicijų nulemtų valdžia ir pinigai? Ko norėtume palinkėti Lukiškių dominikonų ansambliui jo 400 metų sukakčiai – kurios nemažai iš mūsų dar galime sulaukti, jei skaičiuotume nuo 1642 m., kai Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius skyrė lėšų bažnyčios ir vienuolyno statybai Lukiškių kapinėse?
Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai – tai dešimties paskaitų ciklas, truksiantis nuo lapkričio 15 dienos iki kovo 14 dienos. Paskaitos vyksta Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), paskaitų pradžia 17 val. 30 min. Bilieto kaina – 0,60 euro.
Gruodžio 20 d.
Misionierių vienuolynas ant Išganytojo kalvos: ansamblio istorija ir likimas. Architektūrologė Jūratė Markevičienė.
Sausio 17 d.
Gedimino kalno šlaitų archeologiniai tyrimai. Archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.
Sausio 24 d.
1862 m. plakato su perlaužtu kryžiumi istorijos pėdsakais.
Istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė.
Sausio 31 d.
Gedimino kalno šlaitų geologiniai tyrimai. Geologas dr. Vytautas Račkauskas.
Vasario 7 d.
Biržų-Dubingių Radvilų rūmų
(buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės vietoje) archeologiniai tyrimai.
Archeologas Ignas Sadauskas.
Vasario 28 d.
Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne 2017–2018 metais.
Archeologai Gytis Grižas, Valdas Steponaitis.
Kovo 14 d.
Vilniaus Aukštutinės pilies analizė prof. Mariano Moreliovskio
rankraštyje (1940–1942 m.).
Dailės istorikė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.
