Pradžia Vilniaus istorija Neatrastas Vilnius (Ne)atrastas Vilnius: Antakalnio amunicijos bunkeriai

(Ne)atrastas Vilnius: Antakalnio amunicijos bunkeriai

4 minutė(s) skaitymo
Antakalnio amunicijos bunkeriai
Antakalnio amunicijos bunkeriai
Antakalnio amunicijos bunkeriai

Bunkerių statyba susijusi su Vilniaus krašto okupacija, kai 1920 m. spalio 9 d. Vilnių ir Vilniaus kraštą užgrobė Lenkijos kariuomenės junginys, vadovaujamas gen. Liucjano Želigovskio. Lenkijos vyriausybė iš okupuoto krašto sudarė tariamai savarankišką valstybėlę – Vidurinę Lietuvą, kuri 1922 m. prijungta prie Lenkijos. 1923 m. Ambasadorių konferencija Vilniaus kraštą pripažino Lenkijai. Greitai po to, 1924 m. vasarą, Lenkijos kariuomenės užsakymu pradėta amunicijos bunkerių statyba Antakalnyje, Rasose ir Šnipiškėse, baigta 1926–1927 m.

Antakalnio bunkeriai pastatyti 1924–1926 metais. Bunkerių kompleksą sudaro penki bunkeriai su dešimčia įeigų. Vienas bunkerių – dviaukštis. Bunkerius sudaro stačiakampės kameros ir koridoriai pastatyti iš betoninių konstrukcijų. Bunkerius juosia labai siauri tuneliai, ventiliacijos kanalai. Netoli yra likęs lauko akmenimis grįstas kelias, anksčiau būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Išlikusios rytų, vidurio ir vakarų sargybinės liekanos. Visą komplekso teritoriją riboja 32 gelžbetoniai stulpeliai – riboženkliai.“

2008 metais Antakalnio bunkeriai buvo įrašyti į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą, kaip kraštovaizdžio, retas architektūrinis ir inžinerinis objektas.

Taip pat Antakalnio bunkeriai yra įtraukti į „Natūra 2000“, nes šiuose bunkeriuose įsikūrusi viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų pietryčių Lietuvoje. Manoma, kad čia gyvena septynios šikšnosparnių rūšys.“

Statoma sudėtinga miesto gynimo sistema buvo sujungta su operatyviai įrengtu siauruoju geležinkeliu su dviem tiltais per Nerį ties Antakalniu ir Vingio miško gilumoje. Jo paskirtis buvo aprūpinti medžiagomis įtvirtinimų statybą, o karo metu – ugnies taškų aprūpinimą šaudmenimis, kariuomenės pergrupavimą svarbiausiomis priešo puolimo kryptimis. Sprendžiant iš bėgių likučių, į kai kurias požemines patalpas buvo galima įstumti to geležinkelio vagonus (Antakalnyje, Paneriuose ir kt.). Dar prieš kelias dešimtis metų, kai kuriuose erdvesniuose tunelių kambariuose buvo galima įžiūrėti kadaise čia įrengti naudotų prabangių apdailos medžiagų likučių, buvus gerą santechninę įranga, telefono kabelių lizdus. “

Po karo dalis požemių buvo užimta tarybinės kariuomenės, kituose – įrengti sandėliai. Tačiau didžioji tų požeminių patalpų dalis, tarp jų – bene įdomiausi Rokantiškių miške esantys keleto aukštų bunkeriai su antžeminiuose gelžbetono kupoluose įrengtomis šaudymo angomis, buvo palikti likimo valiai.

Informaciją parengė: Valdas Selenis, VilniusGo.lt

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  VilniusGo.lt
Rodyti daugiau Neatrastas Vilnius

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

Pakomentuok pirmas!

Pranešti apie
avatar