Tai baroko, klasicizmo ir istorizmo laikotarpių pastatų kompleksas. Vieno, dviejų ir trijų aukštų korpusai išsidėstę apie du kiemus: mažesnį maždaug trikampio formos vakarinį ir didelį uždarą netaisyklingo plano rytinį. Vienas namų korpusas kiemą beveik dalija pusiau. Kiemai arkiniais įvažiavimais sujungti tarp savęs ir su Literatų gatve. Kompleksas netaisyklingo plano. Patalpos įvairaus dydžio, dažniausiai pereinamos, išdėstytos viena, kai kur dviem eilėmis. Daugumą patalpų skaido tik skersinės kapitalinės sienos. Dalies korpusų antrojo aukšto patalpos erdvesnės nei pirmojo aukšto. Namai plytų mūro, tinkuoti. Erdvūs rūsių skliautai kryžminiai ir cilindriniai, dalies rūsių lubos plokščios. Stogai dengti čerpėmis. Dėl trikampiško namų išdėstymo susidarė originalios kiemų erdvės su skirtingo aukščio korpusais, arkiniais įvažiavimais.
Namai šiame sklype statyti XVII a. prie kiemo stovėjęs medinis namas 1677 m. priklausė M. Zachovskiui. 1706 m. čia stovėjo mūrinis namas, kurį sunaikino 1748 m. gaisras. 1782 m. miestietis J. Valavičius pasistatydino mūrinį namą. Kampinį korpusą prie Literatų gatvės 1786 m. pasistatydino burmistras V. Lechavičius. Apie 1808 m. V. Romanovskis prie gatvės pastatydino dar vieną dviaukštį mūrinį, o kieme medinį namą. Apie 1848 m. V. Kvietkauskas pagal architekto Tomo Tišeckio projektą pastatydino mūrinį dviaukštį namą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje namuose buvo butai ir J. Puzino laikomas bajorų viešbutis. Savininko J. Molio iniciatyva (pagal 1905 m. inžinieriaus Augusto Kleino projektą) namai rekonstruoti.
XIX a. bajorai Vilniuje turėjo ir kitų įstaigų. Priešais Šv. Dvasios vienuolyną XVI a. pastate buvo įsikūręs bajorų institutas. Čia, kaip Varšuvos Collegium Nobilium , pijorų ordino vienuoliai auklėjo jiems patikėtą bajorų jaunimą. 1834 m, spalio 31 d. šis pastatas buvo paverstas Bajorų pensionu ir antros gimnazijos skyriumi, vėliau – 1838 m. spalio 7 d. Bajorų institutu.
Dabar čia įsikūręs vyno restoranas „Saint Germain“.
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
