1906 metais birželio mėnesį Vilniuje pradėjo veikti architekto Vaclavo Michnevičiaus suprojektuota ir pastatyta nauja turgavietė, Pirmojo pasaulinio karo metais pavadintas Halės turgumi. Tai seniausia iki šiol veikianti Vilniaus turgavietė. Iki tol šioje vietoje šimtmečiais – nuo pat XV a. veikė Arklių turgus. 1875 metais miesto valdžia nutarė nugriauti prie Arklių turgaus stovėjusius basųjų karmeličių vienuolyno namus, po to ir pats turgus pradėtas vadinti Basokų aikšte arba turgaviete. Tankiai sustatyti, netvarkingi turgaus paviljonai, kur nebuvo vandentiekio, neatitiko higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Apšiurę prekybos paviljonai skardiniais stogais gadino miesto vaizdą. Miesto dūma nutarė perkelti turgų į už kelių šimtų metrų buvusį Javų turgų ir pastatyti naują paviljoną. 1904 m. vasario 6 d. Basokų turgavietė uždaryta ir pradėtas statyti paviljonas.
Halė (vok. Halle)– tai stačakampis vienaukštis visuomeninis pastatas su didele vientisa vidaus erdve, kartais suskaidyta kolonomis ar stulpais, dengtas skliautiniu, plokščiu ar šlaitiniu stogu. Halės turgaus pastatas visgi labiau atitinka bazilikinio statinio struktūrą – trijų navų su centrine platesne ir aukštesne nava. Menotyrininko Vido Poškaus pastebėjimu, Vilniaus arkikatedra tituluojama bazilika, iš tikrųjų yra halė. 1907 m. Vilniaus miesto plane, sudarytame inžinieriaus Pranciškaus Valickio, yra įrašas lenkų kalba „Halle targowe“- ilgainiui šis pavadinimas įsitvirtino. Miesto valdyba ir Miesto gerovės priežiūros komisija pateikė su projektus miesto dūmai, kuri pasirinko pigesnį, V. Michnevičiaus projektą. Pastarasis turgaus Halės pertvarai naudojo metalo santvaras. Tai vienintelis tokio tipo XX a. konstrukcijų pavyzdys Lietuvoje. Projekto analogai tuo metu buvo Varšuvoje – „Hala Mirowska“ ir „Hala Gwardii“.
1904 m. gruodžio 28 d. miesto valdybos paskelbto konkurso tiekti metalines gegnes ir langų rėmus laimėjo Petro Vileišio įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą. P. Vileišis už Rusijoje sukauptą kapitalą buvo įsigijęs sklypą šalia geležinkelio Panerių gatvėje (tuometinė Poltavos g.) jame pastatė ir iki 1900 m. atidarė geležies dirbinių fabriką. Naujoje turgavietėje buvo įrengti trijų tipų prekystaliai – skirti prekybai žalumynais, vaisiais ir daržovėmis, mėsa ir galanterijai. Halės centre įkurdinti aukšti, iš visų pusių uždari prekystaliai maisto produktams, jie buvo rakinami vidinėmis spynomis, šonai ir lubos atitverti metaliniu tinklu, norint išvengti vagysčių. Halės turgaus pastatas per savo gyvavimo šimtmetį šiek tiek keitėsi: pagrindiniame fasade įėjimas panaikintas po Pirmojo pasaulinio karo, o šoniniuose vietoje dviejų įėjimų yra po vieną. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėję fasadai buvo nutinkuoti ir tokie išliko iki pat XXI a. 2004 – 2006 metais vykdant Halės restauravimo darbus, turgavietei iš dalies sugrąžinta originali išvaizda: pašalintas fasadus ir dekoro elementus dengęs tinkas, atkurti centrinio įėjimo laiptai, langai.
Informaciją parengė: Valdas Selenis,VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
