Mišku apaugęs Karoliniškių erozinis kalvynas driekiasi 3,2 km. pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi per Karoliniškių ir Šeškinės seniūnijas Vilniaus vakarinėje dalyje, dešiniajame Neries krante, priešais Vingio parką. Vidutinis kalvyno plotis 0,5 km., didžiausias – 0,66 km. Pietuose kalvynas ribojasi su Lazdynų, rytuose – su Žvėryno seniūnijomis. Kalvyną kerta T. Narbuto gatvė, kurį yra viena pagrindinių Vilniaus gatvių jungiančių miesto centrą su vakariniais miesto rajonais.
Karoliniškių erozinio kalvyno papėdė yra 85-125 metrų aukštyje virš jūros lygio (aukštėja einant šiaurės rytų kryptimi), o aukščiausios kalvos iškyla iki 178 m. absoliutinio aukščio. Kalvyno aukščių skirtumai siekia net 75-85 metrus. Kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai tekantys vandens srautai ties Neries slėniu suraižė Sudervės moreninio kalvyno pakraštį. Kalvynas sudarytas iš tankaus išsišakojusių gilių griovų, raguvų, stačiašlaičių erozinių kalvų ir atragių tinklo. Didžiausia kalvyno įžymybė – antroji pagal aukštį Vilniuje (59 m.) Plikakalnio atodanga, iškylanti dešiniajame Neries krante priešais Vingio parką. Pažintiniu požiūriu labai įdomi Karoliniškių griova. Šioje itin gilioje, aukštais stačiais smėlėtais šlaitais griovoje vyksta intensyvūs eroziniai procesai – dugno ir šlaitų ardymas.
Kalvynas beveik negyvenamas (tik rytinėse papėdėse, Žvėryno seniūnijoje, yra keletas sodybų), apaugęs mišriu mišku – Karoliniškių miško parku. Medynuose vyrauja pušys, ąžuolai ir baltalksniai, pamiškyje – mažalapės liepos, paprastieji klevai, guobos. Čia aptinkami retų rūšių augalai: kalninė jonažolė, balandinė žvaigždūnė, daugiametė blizgė, gebenė lipikė, tarpinis rūtenis.
Siekiant išsaugoti raiškius erozinius raguvynus Neries upės slėnyje su Plikakalnio atodanga bei retas augalų rūšis, dar 1960 m. įsteigtas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis – viena seniausių saugomų teritorijų Vilniaus mieste. Draustinio plotas 162 ha. Šiandien draustinis gausiai lankomas, pritaikytas miestiečių poilsiui. Draustinio teritorijoje įrengti įvairaus ilgio pažintiniai pėsčiųjų takai – Raguvų dugno, Kalvų keterų, Upės slėnio, Miško pakraščio, Plikakalnio. Taip pat nutiestos lygumų slidinėjimo trasos, įrengti dviračių takai, pastatyti informaciniai stendai ir nuorodos, suolai lankytojams, įrengtos apžvalgos aikštelės ir regyklos.
Istorija
Karoliniškių erozinis kalvynas (kaip ir Šeškinės ozas) ilgą laiką sudarė natūralią Vilniaus miesto ribą. Į vakarus nuo kalvyno driekėsi kaimai ir dvarai, tarp jų – ir Karoliniškių dvaras (lenk. Folwark Karolynka), nuo kurio gavo vardą dabartinis Karoliniškių mikrorajonas. Džiugu, kad buvusio dvaro vieta (ji patenka į draustinį) liko neužstatyta, šiandien čia įrengta Karoliniškių bendruomenės naudojama renginių vieta su laužaviete.
Karoliniškių dvarą su Žvėryno priemiesčiu jungė Karolinos kelias. Kadaise šiuo raguvoje įrengtu keliu riedėjo vežimai, o šiandien jis tėra vienas iš daugelio Karoliniškių miško takų. Negana to, senkelio atkarpa ties Žvėrynu yra užtverta privataus sklypo tvoromis, tad lankytojams tenka eiti aplinkui. Tokios situacijos kaltininkas – apie 1980 m. Latvių gatvės gale pastatyti „Vyriausybės svečių namai“, kuriuos nuo miestiečių akių akylai saugojo, apjuosė grėsminga tvora. Norėdami bent iš dalies išpirkti kaltę, „svečių namų“ architektai suprojektavo „aplinkelį pėstiesiems“, kuriuo ir dabar lankytojai laiptais turi įveikti statų šlaitą.
Informaciją parengė: Marijus Pileckas, Karina Budko, VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
