Pūčkorių atodanga yra Vilniaus miesto rytiniame pakraštyje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, dešiniajame Vilnios krante šalia Stepono Batoro gatvės. Tai įspūdingiausia ir aukščiausia atodanga Lietuvoje. Atodangos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Šis unikalus geologinis objektas dar 1974 metais paskelbtas gamtos paminklu. Šiandien atodanga saugoma Pavilnių regioniniame parke, Pūčkorių kraštovaizdžio draustinyje. Pūčkoriai ir jų apylinkės – Pavilnių regioninio parko pasididžiavimas, žinomiausias ir lankomiausias objektas.
Pūčkorių atodanga – tai Vilnios slėnio dešiniojo šlaito nuolat yrantis skardingas ruožas. Nestabilią jo būseną skatina Vilnios upės šoninė erozija. Atodangoje regima senojo (Medininkų) apledėjimo nuogulų storymė, suraukšlėta paskutinio (Nemuno) ledyno. Skirtingo amžiaus morenų ir smėlio sluoksniai labai sujaukti, vietomis statmenai perversti ar su ryškiomis raukšlėmis, išraitytais gumulais, pleištais. Akivaizdu: slinkdamas ledynas užgriebė priešpaskutiniojo ledynmečio suformuotas morenines bei tarpmorenines uolienas (moreninį priemolį su rieduliais, žvyrą, smėlį, aleuritą, molį ir kt.) ir jas permaišė.
Pūčkorių atodangoje ryškios trys horizontalios šlaito dalys. Šiandien lietus ir vėjas ardo viršutinę dalį: labai stačią, po medžių šaknimis turinčią naujų griovų užuomazgų. Vidurinėje šlaito dalyje matomus griovelius nuolat platina bei gilina sniego tirpsmo ir lietaus vandenų srovelės. Apatinė dalis baigia užaugti medžiais ir krūmais, nes Vilnios vanduo jau nepajėgia išplauti vis didėjančios nuobirų sankaupos. Čia riogso nemažai gargždo ir gana stambių akmenų. Atodangoje taip pat pasitaiko luistų su mezozojaus eros – įdomiausio Žemės istorijoje geologinio periodo, kurį išgarsino dinozaurai, uolienomis. Buvo aptiktas juros sistemos nuogulų luistas su senovinės faunos liekanomis (belemnitais, amonitais) beikreidos sistemos baltosios kreidos luistas. Pirmąjį aprašė Br. Rydzevskis 1925 metais, antrąjį – L. Micas 1946 metais.
Panorama
Nuo Pūčkorių atodangos atsiveria nuostabi Vilniaus apylinkių panorama: matosi Vilnios upės vingiai, Pavilnių regioninio parko kalvos ir miškai, buvęs Pūčkorių palivarkas, buvusi patrankų liejykla (nuo jos vietovė ir įgavo Pūčkorių pavadinimą). Šiek tiek toliau – Belmonto malūno senosios užtvankos liekanos bei Belmonto pramogų ir poilsio centras, įsikūręs buvusio vandens malūno, vadinamo „Prancūziškuoju“, vietoje. Prie Pūčkorių atodangos šlikę tarpukario laikotarpio Lenkijos kariuomenės gynybinių įrenginių liekanos – apkasai, tranšėjos, gelžbetoninis bunkeris. 2013 m. atidarytas sutvarkytas Pūčkorių atodangos apžvalgos takas su plačiais laiptais, pasivaikščiojimui skirtais mediniais takais, terasomis, staliukais, pavėsinėmis. Šis takas pritaikytas ir neįgaliesiems. Pūčkorių atodangą galima apžiūrėti tiek nuo viršaus, tiek iš apačios, keliaujant vaizdingu Pūčkorių pažintiniu taku. Dėl nuostabių vaizdų, geros įrangos ir patogaus privažiavimo Pūčkorių atodanga gausiai lankoma visus metus.
Informaciją parengė: LEU Geografijos ir turizmo katedros lektorius Marijus Pileckas, LEU geografijos specialybės II kurso studentas Donatas Butkus, VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.
