Pradžia Vilniaus istorija Senasis Vilnius Bernardinų sodo istorija

Bernardinų sodo istorija

7 minutė(s) skaitymo
0
Juozapas Marševskis. Bernardinų sodas. 1868 m. LDM

Bernardinų sodo teritorijoje nuo senų laikų augo miškai, pagonybės laikais laikyti šventais. Kada 1469 m. Kazimieras Jogailaitis pasikvietė brolius bernardinus į Vilnių, jiems buvo suteiktas žemės sklypas įsikūrimui į pietryčius nuo Pilies kalno, priešais Trijų Kryžių ir Bekešo kalnus, Vilnios kilpoje, netoli Karališkojo malūno (stovėjusio dabartinių teniso kortų vietoje, statyto U. Hozijaus, kaip ir Žaliasis tiltas), į pietus nuo Sereikiškių. Dažnai karališkieji asmenys ir miesto gyventojai užrašydavo maldos namams žemės sklypus.

Vilnia ir Botanikos sodas Pilies kalno papėdėje. Nuotrauka: Vilhelm Zacharčik, apie 1866 m.
Vilnia ir Botanikos sodas Pilies kalno papėdėje. Nuotrauka: Vilhelm Zacharčik, apie 1866 m.
Vaizdas į Bernardinų sodą, 1873 m. Nuotrauka: J. Čechavičius.
Vaizdas į Bernardinų sodą, 1873 m. Nuotrauka: J. Čechavičius.

Laikui bėgant, bernardinai gavo žemės sklypą maldos namams bei daržui įsteigti. 16 a. pradžioje bernardinai šioje vietoje pastatė Šv. Onos, Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčių bei vienuolyno kompleksą, pelkėtą vietovę pavertė sukultūrintu sodu su tvenkiniais, kanalais ir derlingais daržais, užveisė bityną, laikė midaus daryklą.

Buvusio Bernardinų sodo teritorija sudarė didžiąją dalį dabartinio Sereikiškių parko. Senoji Vilnelės vaga tekėjo mūsų dienų centrinės parko alėjos ir vartų vietoje, dabartinės Barboros Radvilaitės gatve, taip dalindama parką pusiau. Tik 19 a. antroje pusėje vaga buvo užpilta ir teritorija pasikeitė.

Bernardinų sodas 19 a. pab. Nuotrauka: Nuotrauka: S.F. Fleury
Bernardinų sodas 19 a. pab. Nuotrauka: Nuotrauka: S.F. Fleury

Vienuolyno sodai tradiciškai buvo uždari. Taip ir Bernardinų sodą juosė mūrinė tvora. Dalis sodo buvo ūkinė, kita – rekreacinė (Pranciškonų (Trijų Kryžių) kalno papėdėje buvo įrengta maudykla).

Bernardinų sodas 19 a. pab. Nuotrauka: Nuotrauka: S.F. Fleury
Bernardinų sodas 19 a. pab. Nuotrauka: Nuotrauka: S.F. Fleury

Situacija pasikeitė 1864 m., kada generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsakymu vienuolynas buvo uždarytas, o visas turtas buvo perduotas valstybės iždui – vienuolyne įsikūrė Jekaterinos vardo kareivinės, o sodas buvo paskirtas generalgubernatoriaus vasaros rezidencijai (vėliau ši teritorija tapo pirmuoju Vilniuje viešuoju sodu).

Bernardinų sodas apie 1895 m. Nuotrauka: S.F. Fleury
Bernardinų sodas apie 1895 m. Nuotrauka: S.F. Fleury

1869 – 70 m. per dalį sodo bei buvusių senųjų bernardinų kapinių teritoriją buvo nutiesta dabartinė Maironio gatvė.

1870 – 72 m., generalgubernatoriui pavedus, architektas N. Čiaginas sudarė trijų miesto sodų – Botanikos (nežymioje dabartinio Sereikiškių parko dalyje), Bernardinų ir Gedimino kalno papėdėje esančio Katedros (dar vadinto Veršynu) – sujungimo projektą. Vilniaus miesto gyventojai sodą dažnai vadindavo Bernardinų. Teritoriškai šis pavadinimas nėra tikslus, nes tik dalis Bernardinų sodo pateko į parką. Retkarčiais sutinkami ir kiti pavadinimai –  Miesto sodas, Botanikos sodas.

Įėjimas į Bernardinų sodą, 20 a. pr.
Įėjimas į Bernardinų sodą, 20 a. pr.

1887 – 88 m. dailininkas A. Straussas parengė kitą Bernardinų sodo sutvarkymo projektą, pagal kurį sode buvo pastatyta medinių pavėsinių ir panašaus dekoro pastatų. Visi jie buvo nuomojami. I. Šumanas sode įkūrė prabangų restoraną, kuriame buvo koncertinė ir pietų salės, bei „bufetas“.

Vienas iš „bufeto“ nuomininkų – V. Freinbergas, norėdamas pritraukti lankytojų, ketvirtadieniais ir sekmadieniais samdydavo karinį orkestrą groti po atviru dangumi.

1901 – 02 m. čia vykusioje žemės ūkio ir smulkiosios pramonės parodoje pagrindinės alėjos ašyje buvo pastatytas architekto K. Korojedovo sukurtas medinis amatų paviljonas, kuris 1907 m. buvo pritaikytas vasaros teatrui (nugriautas 1939 m.).

Žemės ūkio ir amatų paroda Bernardinų sode. Nuotrauka: S.F. Fleury
Žemės ūkio ir amatų paroda Bernardinų sode. Nuotrauka: S.F. Fleury
Žemės ūkio ir amatų paroda Botanikos sode 1902 m. Nuotrauka: A. Daukša
Žemės ūkio ir amatų paroda Botanikos sode 1902 m. Nuotrauka: A. Daukša
1902 m. žemės ūkio parodos metu. Nuotrauka: A. Fijalko
1902 m. žemės ūkio parodos metu. Nuotrauka: A. Fijalko

Vėliau Lietuvos ir Lenkijos menotyrininkų šis teatras buvo pripažintas kaip vienas iš geriausių moderno stiliaus statinių Vilniuje.

Bernardinų sodo tvenkinys. 1930–1940 m. Nuotrauka: Bolesława ir Edmund Zdanowscy
Bernardinų sodo tvenkinys. 1930–1940 m. Nuotrauka: Bolesława ir Edmund Zdanowscy
Bajorų vasaros klubas Trijų Kryžių kalno papėdėje ir medinis tiltelis per Vilnią į Bernardinų sodą.
Bajorų vasaros klubas Trijų Kryžių kalno papėdėje ir medinis tiltelis per Vilnią į Bernardinų sodą.
Pavilijonas Sereikiškių parke. 1925 m.
Pavilijonas Sereikiškių parke. 1925 m.
Bernardinų sodas, karių paviljonas 1941 m.
Bernardinų sodas, karių paviljonas 1941 m.

Kaip žinia, po II Pasaulinio karo sodas buvo pavadintas Jaunimo.

Jaunimo sodas Vilniuje. 1952 m. Fotografas Š.Fainas
Jaunimo sodas Vilniuje. 1952 m. Fotografas Š.Fainas
Jaunimo sodas Vilniuje. 1952 m.
Jaunimo sodas Vilniuje. 1952 m.
Jaunimo sodas Vilniuje. 1952 m.
Jaunimo sodas Vilniuje. 1952 m.
Jaunimo sodas ir paminklas Stalinui. 1960 m.
Jaunimo sodas ir paminklas Stalinui. 1960 m.
Jaunimo sodas Vilniuje.
Jaunimo sodas Vilniuje.
Jaunimo sodas Vilniuje.
Jaunimo sodas, kinoteatras Vasara 1955 m.
Jaunimo sodas, kinoteatras Vasara 1955 m.
Budėtojai Jaunimo sode prie „Vasaros“ kino teatro. 1975 m. Nuotrauka: J. Juknevičius
Budėtojai Jaunimo sode prie „Vasaros“ kino teatro. 1975 m. Nuotrauka: J. Juknevičius

Šaltinis: http://www.gidas.mb.vu.lt

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Made in Vilnius
Rodyti daugiau Senasis Vilnius

Karščiausios naujienos

Vilniaus meras populiarina ploggingą – šiukšlių rinkimą bėgant

Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien akcijoje DAROM dalyvavo kitaip – ploggino. Tai – Švedijoje gimęs ir sparčiai visame pasaulyje populiarėjantis užsiėmimas, kurio metu žmonės bėgdami renka pakeliui pasitaikiusias šiukšles: ir pasportuoja, ir sutvarko aplinką. „Noriu pasiūlyti akcijai Darom ir visiems žmonėms – ploggingą. Tai puikus būdas praleisti laiką gamtoje, pasportuoti ir gražinti aplinką. Aš pats eidamas pasivaikščioti su vaikais visada …

Lietuva susidomėjo pasauliniai žiniasklaidos gigantai

„Mažiausią respubliką pasaulyje – Užupį, esantį Lietuvos sostinėje, – tiesiog privalo aplankyti visi keliaujantys po Europą“, pristatydamas video reportažą skelbia Vokietijos didžiausias nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“ savo tinklapyje, turinčiame 1,3 mln. skaitytojų. Jau netrukus apie Lietuvą – ir itin populiariame “NTV” kanalo kulinariniame šou „Važiuojam, pavalgom“ (Poedem, poedim!). Turizmo departamentas pažintinį turą su laidos vedėju britu John Warren derino net …

Neris

Organzuojamas žygis Vilniaus rajono apylinkėse

Gal norėtum labiau pažinti apylinkes, esančias netoli Vilniaus, ir pažygiuoti sau smagiai draugų būry? Jei taip, kviečiam tave pasigrožėti Neries upės šlaitais ir aplinkiniais miškais, pasiklausyti parskridusių paukščių giesmių ir užlipus į piliakalnį, pažvelgti į vis žaliuojančią gamtą. Be visa to, aplankysime dar ir keturis ežerus. Prie vieno iš jų pietausime. Bus ir laužo, ir dainų 🙂 Tik tavęs reikia, …

Architektai nerekomenduoja statyti koplytstulpio prie Seimo

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, nagrinėdamos architekto Dariaus Linarto pateiktus atminimo ženklo – išeivijos architekto Jono Muloko stilizuoto koplytstulpio įrengimo prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų projektinius pasiūlymus (proj. vad. G, Blažiūnas, arch. V. Nasvytis, D. Linartas), paprašė įvertinti ir pateikti profesinę nuomonę dėl galimybių pastatyti šį objektą prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų …