Lazdynai – Vilniaus mikrorajonas dešiniajame Neries krante, kalvotoje vietovėje apsupta miško. Architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas, kaip Suomijos sostinėje, pasiūlė palikti Lazdynus žaliuosiuose plotuose.
Jis – vienas pirmųjų blokinių namų mikrorajonų. Mikrorajono projektas parengtas 1963-iais metais, keistas net keturis kartus ir pradėtas įgyvendinti tik po trejų metų. Todėl pirmuoju daugiaaukščiu rajonu Vilniuje tapo Žirmūnai. Pirmi Lazdynų gyventojai į naujus butus keltis pradėjo 1969-ųjų pavasarį.
Sovietmečiu Lazdynų mikrorajonas bažnyčios turėti negalėjo. Architekto V. E. Čekanausko idėja Lazdynuose pastatyti bažnyčią įgyvendinta tik atkūrus Nepriklausomybę. Bažnyčios statybos užtruko kelerius metus. Pirmosios mišios joje aukotos 2000 metų gruodžio 24-ąją.
Projektą kūrusiems architektams Vytautui Edmundui Čekanauskui, Vytautui Brėdikiui, Vytautui Kazimierui Balčiūnui, Gediminui Valiuškiui bei inžinieriams Algimantui Kleinotai ir Vincentui Šileikai 1974-aisiais skirta Lenino premija už gyvenamojo komplekso sukūrimą.
„Kitas dalykas, kad į Lazdynus buvo vežami turistai sovietiniais metais. Teko vartyti ne vieną sovietinį Vilniaus vadovą, kur surašyti maršrutai, ką užsienietis gali padaryti Vilniuje. (…) Vienas iš maršrutų vadinosi „Naujų statybų rajonas Lazdynai“. Dabar būtų keista. (…) Lazdynai buvo lankomi turistų, tai buvo vienas iš reprezentacinių Vilniaus kampų. (…) Buvo įsakymas nedžiauti savo skalbinių balkonuose tam, kad negadintų vaizdo“, – pasakoja ekskursijų gidas Albertas Kazlauskas
Rajono planinės erdvinės kompozicijos pagrindą sudaro žiedinė gatvių sistema ir išdėstytų penkiaaukščių, devynaukščių, dvylikaaukščių bei šešiolikaukščių namų deriniai, o gatvės ir pastatai susilieja su natūraliu pradiniu miškingos vietovės reljefu.
