Pradžia Vilniaus istorija Vilniaus miesto studija Istorijos pamirštos Vilniaus moterys dabar būtų „Instagram“ žvaigždėmis

Istorijos pamirštos Vilniaus moterys dabar būtų „Instagram“ žvaigždėmis

10 minutė(s) skaitymo
0

Vilniuje gyvenusios ir daug nuveikusios moterys pamirštos, tačiau jų gyvenimai ir žygdarbiai stebėtinai įdomūs. Jei Bona Sforca ar Klara Rokomor gyventų šiomis dienomis, turėtų daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose, sako gidė Elena Gasiulytė. Edukatorė Rūta Norkūnė teigia, kad reikia skatinti smalsumą ir norą domėtis moterų istorija – svarbu, kad jau vaikai suprastų, kodėl verta skaityti ne tik apie Žygimantą Augustą, bet ir jo motiną Boną Sforcą.

Istorinės Vilniaus moterys dabar būtų „Facebook“ ir „Instagram“ žvaigždėmis

Norisi parodyti, kad moterys – lygiavertės istorijos dalyvės, todėl žinias apie jas galima skleisti net vedant ekskursiją, sako VšĮ „Idėjų karalystė“ gidė Elena Gasiulytė. Kaip savo mėgstamiausią istorinę moters figūrą, apie kurią pasakoja ir ekskursijoje, ji išskiria Boną Sforcą: „Ji buvo fantastiška moteris. Vyraujantis stereotipas kitoks – kad Bona buvo bloga, nunuodijo Barborą. Bona vadinta ragana, žiežula, gyvate, bet iš tiesų XVI a. LDK politikoje ji yra viena daugiausiai nuveikusių asmenų – toli gražu ne tik tarp moterų.“

Kaip pasakoja gidė, negalima kalbėti apie Lietuvos istoriją nepaminint Bonos Sforcos. „Deja, mokykliniuose istorijos vadovėliuose nelabai ką apie šią moterį rasi. Visgi pasigilinus į Žygimanto Senojo veiklą ir vykdytas reformas matyti daug Bonos įtakos. Taigi galima diskutuoti apie reformų ir idėjų autorystę. Galbūt tai buvo Bonos sumanymai, vykdyti per vyrą ir sūnų, nes kito pasirinkimo ji neturėjo“, – teigia E. Gasiulytė.

Pasak E. Gasiulytės, Bona Sforca įdomi ir kultūrine prasme: „Tai Bona iš Italijos į Lietuvą atvežė naujus maisto produktus, vietinius šokius, pirmąsias sukneles su iškirptėmis, makiažą, kosmetiką. Jei ji gyventų šiomis dienomis, socialiniame tinkle „Facebook“ turėtų daug sekėjų, o jos „Instagram“ profilyje būtų ne tik politinių susitikimų, bet ir mados fotografijų.“

Kaip didžiausią atradimą rengiant ekskursiją E. Gasiulytė mini Klarą Rokomor. „Žydė Klara gimė Vilniuje, vėliau iškeliavo į JAV. Ši moteris grojo pirmuoju pasaulyje elektroniniu muzikos instrumentu tereminu, prisidėjo prie jo kūrimo. JAV Klara buvo labai žinoma, vadinta teremino diva“, – teigia pašnekovė.

Gidės ir edukatorės Rūtos Norkūnės tvirtinimu, kalbant apie Vilniaus moteris negalima nepaminėti žymių rašytojų: „Kai kurie žmonės stereotipiškai nuvertina Žemaitę, todėl džiugu, kad išgirdę apie ją ekskursijoje, ima į šią asmenybę žvelgti kitaip. Juk Žemaitė tikrai nebuvo vien bobelė su skarele, rašiusi apie sunkų kaimo gyvenimą, kaip dažnai klaidingai įsivaizduojama. Ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, nesivaržydama rūkė papirosus ir išgyveno įdomių meilės nuotykių.“

R. Norkūnė įsitikinusi, kad, norint skleisti žinią apie istorines Vilniaus moteris, reikia kalbėti ne vien apie švietimo sistemą. „Neužtektų viename ar kitame vadovėlyje pakeisti kelis skyrius, įterpiant į juos daugiau informacijos. Labai svarbu yra skatinti smalsumą, tikslingai aktyvinti norą ieškoti informacijos, suprasti, kodėl jau vaikystėje aktualu paskaityti ne tik apie Žygimantą Augustą, bet ir jo mamą Boną Sforcą“, – teigia pašnekovė.

E. Gasiulytė tvirtina, kad, nors šiuo metu jaučiama didesnė moterų įtaka visuomeniniame gyvenime, ji vis dar nėra pakankama: „Šaunu, kad mūsų prezidentė moteris, tačiau tai nėra vienintelis kriterijus. Galėsime kalbėti apie geresnę situaciją tuomet, kai bent jau turėsime kitokį vyrų ir moterų skaičiaus Parlamente santykį.“

Moteris veikti skatino ateities vizija

Paklausta, kas istorines Vilniaus moteris motyvavo imtis įvairiausių veiklų, R. Norkūnė sako, kad tai galėjo būti geresnės ateities vizija. „Moterims dažnu atveju tikrai nebuvo lengva įveikti stereotipus ir aplinkos pasipriešinimą. Manau, kad jas vedė suvokimas, kad kažkam dėl jų darbų vėliau bus geriau. Istorinių Vilniaus moterų žygdarbiai nebuvo savanaudiški. Kai kurie nebent – iš saviraiškos poreikio“, – teigia edukatorė.

Anot E. Gasiulytės, XIX–XX a. sandūros moteris skatino patriotinis noras dirbti dėl šalies: „To meto moterų judėjimą nagrinėjusi profesorė Virginija Jurėnienė, kurios darbais rėmėmės rengdamos ekskursiją, pabrėžia, kad tiek vyrai, tiek moterys norėjo, kad Lietuva būtų kuo pažangesnė, kuo geresnė gyventi. To laikotarpio moterų veikla išsiskiria darbu atsikuriančios Lietuvos labui, kad ir koks jis būtų – politikos, meno ar kitoje srityje.“

Kalbėdama apie Lietuvos šimtmetį ir tai, kad tarp Vasario 16-osios signatarų nebuvo nė vienos moters, E. Gasiulytė teigia, kad dėl to nebūtina vien liūdėti. „Galima džiaugtis, kad jau vasario 17-ąją vyko didžiulis moterų protestas prieš tai, kad nė viena nebuvo pakviesta į Lietuvos Tarybą. Moterys pasakė, kad taip pat nori dalyvauti valstybės gyvenime. Man patinka, kad vasario 17-oji jau kelerius metus pažymima kaip Nacionalinė emancipacijos diena. Ši idėja turi maištingumo dvasios“, – tvirtina gidė.

E. Gasiulytė tvirtina mananti, kad istorinės Vilniaus moterys nėra sulaukusios pakankamai dėmesio: „Taip yra ir dėl to, kad istoriją rašė vyrai. Dabar susidomėjimas moterų istorija didėja, nes pačios moterys turi galimybę labiau reikštis įvairiose gyvenimo srityse. Kuo jose daugiau moterų, tuo labiau matomos tampa moterų istorijos. Į mūsų ekskursiją apie moteris ateina daugiau moterų negu vyrų, tačiau tą lemia ne tik tema, bet ir tai, kad jos apskritai dažniau lankosi kultūriniuose renginiuose.“

R. Norkūnė sako, kad į ekskursiją apie Vilniaus moteris norėtųsi pakviesti daugiau vyrų. „Kalbėdamos apie moteris, mes griauname daug stereotipų. Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad ši ekskursija skirta tik joms. Be to, šioje, kaip ir kitose mūsų ekskursijose, dalyviai ne tik klausosi gidės pasakojimo, bet ir gali kai ką užuosti, paliesti, net paragauti. Taip žmonės, įsitraukdami į interaktyvią patyriminę veiklą, atranda pažinimo džiaugsmą“, – tikina pašnekovė.

Virginija SližauskaitėLRT.lt

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  LRT.lt
Rodyti daugiau Vilniaus miesto studija

Karščiausios naujienos

Dėl T. Narbuto g. pėsčiųjų tilto statybos darbų keisis troleibusų eismas

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad 2018 m. gegužės 26–27 dienomis dėl T. Narbuto g. numatomų pėsčiųjų tilto statymo darbų laikinai keisis 1-ojo, 3-iojo, 7-ojo, 9-ojo, 19-ojo maršrutų troleibusų darbo organizavimas. Nuo gegužės 26 d. 20.00 val. iki gegužės 27 d. 6.00 val. 7-ojo Pašilaičiai–Justiniškės–Žvėrynas–Stotis, 9-ojoKaroliniškės–Šeimyniškių g.–Šiaurės miestelis bei 19-ojo Pašilaičiai–Konstitucijos pr.–Antakalnis–Saulėtekis maršrutų troleibusai važiuos pakeistomis trasomis, o 1-ojo Karoliniškės–Žvėrynas–Stotis ir 3-iojo Karoliniškės–Žvėrynas–Šeimyniškių g. maršrutų troleibusai nekursuos. Gegužės 27 d. nuo 6.00 iki 22.00 val. 1-ojo, 7-ojo, 9-ojo ir 19-ojo maršrutų troleibusai važiuos įprastomis trasomis. Po 22 …

Paneriuose – 11-asis Gyvųjų maršas

Paneriuose trečiadienį vienuoliktą kartą vyks Gyvųjų maršo procesija, skirta pagerbti Holokausto aukų atminimą. Eitynės tradiciškai vyks nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo. Tai kelio dalis, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške. Renginyje taip pat dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 …

Mini Maker Faire

Šią savaitę vyks smalsuolių, išradėjų ir technologijų entuziastų festivalis

Vilnius Mini Maker Faire 2018 – smalsuolių, išradėjų ir technologijų entuziastų festivalis, kuriame švenčiamas techninių kūrėjų ir pasidaryk pats judėjimas. Trečiąjame Vilnius Mini Maker Faire pamatysite keisčiausius vietos maker‘ių bendruomenėse (Technarium, Kaunas Makerspace, Padirbtuvės ir t.t.) sukurtus įrenginius ir instaliacijas. Iš B-Squad komiksų kūrėjo Ed Burgoon sužinosite, kas yra Tapigami. Popierinių lėktuvėlių lenktynėse pamėginsite aplenkti Gineso rekordininką John Collins (“The …

Vilniaus rajone startuoja seniūnijų sporto žaidynės

Gegužės 26-ą dieną Vilniaus rajone startuoja jau tradicija tapusios, kasmet vykstančios seniūnijų sporto žaidynės, kurios suburia kaimyninių seniūnijų gyventojus bendrai aktyviai veiklai ir sportiškam laisvalaikio praleidimui. Vilniaus rajono savivaldybė siekdama, kad gyventojai organizuotai ir sistemingai sportuotų gyvenamose vietose bei skatindama Vilniaus rajono gyventojų fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną ir mėgėjų sportą, kiekvienais metais organizuoja Vilniaus rajono seniūnijų sporto žaidynes. Sporto žaidynės …