Pradžia Vilniaus istorija Vilniaus miesto studija (Ne)užmiršta istorija – žiedinės automobilių lenktynės Valakampiuose

(Ne)užmiršta istorija – žiedinės automobilių lenktynės Valakampiuose

43 minutė(s) skaitymo

Automobilių sportas Lietuvoje populiarus daugelį metų. Jo istorija siekia net tarpukarį. Labiausiai jis išpopuliarėjo mūsų šalyje sovietmečiu, kai valstybinė propaganda skelbė visų sporto šakų masiškumą ir prieinamumą darbo liaudžiai. Taip atsirado galimybė automobilininkams ir motociklininkams atsiriboti nuo tiesioginio, aktyvaus sąlyčio su sovietine propaganda ir užsiimti mėgstama „užklasine“ veikla. Dėka propagandos atsirado galimybė oficialiai gauti nors kokią techniką, atsargines dalis, rengti varžybas ir nebūti apkaltintiems antitarybine veikla, kapitalistinės ideologijos propaganda.

XX a. 6-7 dešimtmečiais Lietuvos automobilių sporte dominavo kauniečiai. Todėl Kauno automobilių sporto entuziastai padedami prijaučiančių valdininkų sugebėjo įkurti „Kačerginės žiedą“ (vėliau pavadintą „Nemuno žiedu“), kuris greitai tapo net sąjunginių varžybų trasa. Pirmos oficialios rungtynės „Kačerginės žiede“ įvyko 1961 metais.

Nedidelis Vilniaus automobilių sporto entuziastų būrelis ir miesto valdininkai, nenorėdami atsilikti nuo kauniečių, ieškojo galimybių įkurti analogišką automobilių žiedinių lenktynių trasą Vilniuje ar šalia jo. Tokia galimybė atsirado 1963 metais, baigus Vilniaus kurortinio rajono – Valakampių – kelių rekonstrukcijos ir asfaltavimo darbus. Vienas iš aktyviausių „Valakampių žiedo“ kūrėjų ir „vyriausias architektas“buvo nesenai įkurtos respublikinės automobilių sporto federacijos pirmininkas Vikis Oleka. Jis laikraštyje „Vakarinės naujienos“ 1963 04 01 Nr. 77 apibūdindamas tuometinę Lietuvos autosporto būklę rašė; „Nors automobilių sportas Tarybų Lietuvoje įgavo sparnus vos prieš trejus metus, tačiau jis jau iškovojo gan stiprias pozicijas. Štai paėjusią vasarą Tarybų Lietuvos komanda tapo TSRS automobilių raly čempionais, o šiais metais visasąjunginėse žiemos raly varžybose laimėjo sporto draugijų, sporto klubų ir tarprespublikinėje įskaitoje. Trečią ir antrą vietas visasąjunginėse mikrolitražinių automobilių lenktynėse iškovojo Tarybų Lietuvos go-kartininkai. Dvylika mūsų respublikos automobilininkų įvykdė pernai sporto meistro normas.

 1963 m. „Valakampių žiedo“ lenktynių emblema.
1963 m. „Valakampių žiedo“ lenktynių emblema.

1962 metais pirmą kartą kovos krikštą gavo ir mūsų respublikos žiedinių automobilių lenktynių mėgėjai, startuodami TSRS pirmenybių turuose Taline ir Kaune. Čia jie pasiekė ir pirmąsias pergales. Štai Taline standartinių automobilių klasėje nugalėjo Kauno taksi parko vairuotojas A. Kurdzikauskas. Tarybų Lietuvos automobilių sporto federacija, siekdama kelti mūsų sportininkų meistriškumą ir didinti jų patyrimą žiedinėse lenktynėse, numatė šių metų balandžio mėnesį surengti respublikinio masto žiedines automobilių lenktynes Vilniuje „Vakarinių naujienų“ laikraščio prizui laimėti“.

„Vakarinės naujienos“ 1963 05 04 Nr. 104. Sutvarkius Valakampių gatves ir paklojus gerą asfalto dangą, atsirado reali galimybė visai šalia miesto esančiame, gyventojų mėgstamame, kurortiniame rajone įkurti automobilių žiedinių lenktynių trasą, kuri prasideda dabartinių Valakampių ir Svajonių gatvių sankryžoje, eina Svajonių g. link Valakampių, toliau Vaidilutės ir Lizdeikos gatvėmis iki Valakampių g. ir baigiasi Valakampių ir Svajonių gatvių sankryžoje. Žiedo ilgis 5,2 km. Lenktynių organizatoriais buvo LDAALR (Laisvanoriška draugija armijai aviacijai ir laivynui remti) Auto-moto klubas ir respublikinė automobilių sporto federacija. Ta proga Vilniaus dienraštis „Vakarinės naujienos“ įsteigė pereinamąjį prizą komandai-nugalėtojai ir varžybas skyrė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai tada vadintai paprasčiau tiesiog spaudos dienai paminėti. Įdomu kaip ši idėja prasmuko pro cenzūrą, nes visi gegužės mėnesio pradžioje vykdavę renginiai turėjo būti skiriami pergalės dienai – Geužės 9-tąjai. Varžybose dalyvauti buvo pakviesti svečiai iš Maskvos, Leningrado, Minsko, Rygos ir Talino.

„Valakampių žiedo“ 5,2 km ilgio trasa. Pagal E. Jako archyvo dokumentus.
„Valakampių žiedo“ 5,2 km ilgio trasa. Pagal E. Jako archyvo dokumentus.

Varžybų reglamentas buvo griežtas. Komandą turėjo sudaryti ne mažiau kaip du automobiliai. Individualių automobilių vairuotojai, nesudarę komandos, galėjo kovoti dėl Vilniaus miesto čempiono vardo. Visi varžybų dalyviai turėjo būti įvykdę antrą automobilių sporto atskirį. Teisėjų kolegijai leidus varžybose galėjo dalyvauti sportininkai turintys trečią automobilių sporto atskirį, tačiau jiems buvo leista dalyvauti varžybose tik patikrinus jų sugebėjimus treniruotėse ir kontrolinių startų metu. Visi nauji automobilių sporto mėgėjai, norintys išbandyti savo jėgas šiose žiedinėse lenktynėse, turėjo įvykdyti figūrinio važiavimo trečio atskyrio normas.

„Vakarinių naujienų“ laikraščio žurnalistai dar prieš lenktynes kaitino atmosferą ir 1963 04 08 Nr. 83 išspausdino straipsnį „Kauniečiai ruošiasi“: „Didelis pagyvėjimas dabar pastebimas Kauno automobilių sporto mėgėjų tarpe. Geriausi miesto lenktynininkai aktyviai ruošiasi „Vakarinių naujienų“ prizo varžyboms.

Kas dalyvaus lenktynėse ir kaip ruošiasi joms ? Į šį klausimą mums atsako LDAALR Auto-moto klubo tarybos pirmininkas J. Marculanas.

Kaunietis F. Segalis (prie vairo) treniruojasi. E. Jako archyvas.
Kaunietis F. Segalis (prie vairo) treniruojasi. E. Jako archyvas.

Praėjusiais metais ATK-6 vairuotojai Algis Klimaitis ir Foma Segalis sukonstravo dvi sportines mašinas, kuriomis jie dalyvavo lenktynėse Minske. A. Klimaitis tuomet užėmė penktąją vietą. Visiškai suprantama, jog šie sportininkai nenori blogai pasirodyti ir Vilniuje. Todėl A. Klimaitį ir F. Segalį beveik kasdieną galima sutikti ant plento. Jie užtikrintai treniruojasi.

Praėjusiais metais ATK-6 vairuotojai Algis Klimaitis ir Foma Segalis sukonstravo dvi sportines mašinas, kuriomis jie dalyvavo lenktynėse Minske. A. Klimaitis tuomet užėmė penktąją vietą. Visiškai suprantama, jog šie sportininkai nenori blogai pasirodyti ir Vilniuje. Todėl A. Klimaitį ir F. Segalį beveik kasdien galima sutikti ant plento. Jie užtikrintai treniruojasi.

TSRS sporto meistrai kauniečiai (iš kairės) A Jorudas ir A Smaidžiūnas pasiruošę vykti į lenktynes Vilniuje ir gerai nusiteikę. 1963 m. E. Jako archyvas.
TSRS sporto meistrai kauniečiai (iš kairės) A Jorudas ir A Smaidžiūnas pasiruošę vykti į lenktynes Vilniuje ir gerai nusiteikę. 1963 m. E. Jako archyvas.

Praėjusiais metais grupė durpių pramonės statybos-montavimo valdybos entuziastų-automobilininkų iš nurašytos „Pobedos“sukūrė sportinį automobilį. Juo TSRS pirmenybėse, kurios vyko Kačerginės žiedu, vairuotojas Aloyzas Jorudas užėmė vienuoliktą vietą. Dabar šis kolektyvas sukūrė naują sportinį automobilį su gražiu kėbulu ir galingu varikliu. A. Jorudas tikisi, kad jo nauja mašina galės parodyti lenktynėse Vilniuje neblogą rezultatą.

Mašina „Estonija-3“ ruošiasi lenktynėms ATK-2 vairuotojas Lazaris Lipovskis.

Gal būt, Vilniaus auto sporto mėgėjai pamatys Valakampių žiede TSRS 1961 metų absoliutų raly čempioną sporto meistrą Povilą Šatą ir jo draugą taksi vairuotoją sporto meistrą Bronių Balčiūną.

Lenktynės „Vakarinių naujienų“ prizui žada būti įdomios. Tokia Kauno lenktynininkų ir gausių prijaučiančių nuomonė. A. Didžiulis“.

Sportininkai išsirikiavę lenktynių iškilmingo atidarymo metu. Pirmame plane V. Aksionaičio „Estonija“. „Tiesa“ 1963 05 07 Nr. 106.
Sportininkai išsirikiavę lenktynių iškilmingo atidarymo metu. Pirmame plane V. Aksionaičio „Estonija“. „Tiesa“ 1963 05 07 Nr. 106.

Dar vienos žiedinių lenktynių trasos sukūrimas Lietuvoje buvo svarbus įvykis ne tik Lietuvos automobilių sportui. To meto Sovietų Sąjungoje veikė tik keletas žiedinių lenktynių trasų, o mažoje Lietuvoje dviejų lenktynių trasų egzistavimas buvo panašus į stebuklą.

„Vakarinės naujienos“ 1963 05 04 Nr. 104 rašė: „Taurė laukia šeimininkų“: „Naujoje Valakampių žiedo trasoje šiandien jau gaudė lenktyninių bei sportinių automobilių motorai – čia vyko sportininkų, kovojančių dėl „Vakarinių naujienų“ prizo, treniruotės. O treniruotės rezultatai ypač svarbūs – pagal juos nustatoma starto vieta sekmadienio lenktynėms.

Rytoj 11 val. žiūrovai turės progą pamatyti eilę geriausių respublikos lenktynininkų – sporto meistrus V. Oleką, L. Šuvalovą, J. Oleką, V. Janikovskį, J. Vaitėną ir kitus. Rungtyniauti su mūsų sportininkais atvyko ir svečiai iš Rygos bei Gorkio miestų.

Kaip žinome, Kaune jau dveji metai vykdomos visasąjunginės automobilių lenktynės, o vilniečiai žiūrovai buvo „skriaudžiami“. Valakampių plento žiedas, specialistų nuomone, prilygsta savo kokybe ir sportiniais rodikliais geriausioms šalies trasoms („Nemuno žiedas“Kačerginėje, „Piritos žiedas“ Taline). Todėl vilniečiai galės stebėti įdomias lenktynes ne tik rytoj, bet ir ateityje“.

Pirmųjų „Valakampių žiedo“ automobilių lenktynių startas 1963 05 05. R. Žičkaus rinkinys.
Pirmųjų „Valakampių žiedo“ automobilių lenktynių startas 1963 05 05. R. Žičkaus rinkinys.

1963 metų gegužės 5 d., sekmadienį, Vilniuje iškilmingai atidaryta nauja automobilių žiedinė lenktynių trasa – „Valakampių žiedas“. Kovoti dėl prizų susirinko 20 dalyvių. Jų tarpe buvo ir svečiai iš Rygos ir Gorkio. Kaip ir buvo planuota, 11 val. vyriausias varžybų teisėjas – Vilniaus įgulos viršininkas B. Dzozijevas – iškvietė 10 sportinių automobilių į startą. Jų tarpe buvo tik vienas vilnietis – ATK-1 vairuotojas Vytautas Aksionaitis su sportiniu automobiliu „Estonija“. Oras pasitaikė ne pats palankiausias lenktynėms kadangi nuo ryto dangus buvo apsiniaukęs, krapnojo lietus. Nepaisant blogo oro tūkstančiai vilniečių atėjo pasižiūrėti pirmą kartą Vilniuje vyksiančių įdomių lenktynių.

Startas duotas, motorų gausmas, lenktynės prasidėjo. Vienas iš favoritų, Kauno sportininkas A. Jorudas (Nr. 78), startavo paskutinis. Starto tiesiojoje jis aplenkė net keturis varžovus, o po pirmo rato jau buvo trečias. Priekyje važiavo Kauno ATK-6 atstovai A. Klimaitis (Nr. 80) ir V. Daunys (Nr. 79). Po keturių ratų Jorudas jau buvo antras ir atrodė, kad dar po kelių ratų jis pirmaus, tačiau klastingas posūkis prie starto ir Jorudas griovyje. Lenktynės jam baigėsi. Sportinių automobilių 20 ratų distanciją pirmas įveikė A. Klimaitis, antras V. Daunys.

Įdomi istorija nutiko su V. Aksionaičiu. Po pirmo lenktynių rato jo automobilis nepasirodė, tačiau sportininkams pravažiavus dar vieną ratą jis vėl buvo trasoje. Praleidęs visus varžovus vienu ratu į priekį atkaklus lenktyninkas sugebėjo išsiveržti į pirmaujančių gretas ir užimti trečią vietą.

„Valakampių žiedas“ 1963 m. Trasoje A. Klimaitis. R. Žičkaus rinkinys.
„Valakampių žiedas“ 1963 m. Trasoje A. Klimaitis. R. Žičkaus rinkinys.

„Vakarinės naujienos“ 1963 05 04 Nr. 104 rašė: „Taurė laukia šeimininkų“: „Naujoje Valakampių žiedo trasoje šiandien jau gaudė lenktyninių bei sportinių automobilių motorai – čia vyko sportininkų, kovojančių dėl „Vakarinių naujienų“ prizo, treniruotės. O treniruotės rezultatai ypač svarbūs – pagal juos nustatoma starto vieta sekmadienio lenktynėms.

Rytoj 11 val. žiūrovai turės progą pamatyti eilę geriausių respublikos lenktynininkų – sporto meistrus V. Oleką, L. Šuvalovą, J. Oleką, V. Janikovskį, J. Vaitėną ir kitus. Rungtyniauti su mūsų sportininkais atvyko ir svečiai iš Rygos bei Gorkio miestų.

Kaip žinome, Kaune jau dveji metai vykdomos visasąjunginės automobilių lenktynės, o vilniečiai žiūrovai buvo „skriaudžiami“. Valakampių plento žiedas, specialistų nuomone, prilygsta savo kokybe ir sportiniais rodikliais geriausioms šalies trasoms („Nemuno žiedas“ Kačerginėje, „Piritos žiedas“ Taline). Todėl vilniečiai galės stebėti įdomias lenktynes ne tik rytoj, bet ir ateityje“.

Kauno politechnikos institutą atstovaujantys automobiliai „Valakampių žiedo“ trasoje. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr. 105.
Kauno politechnikos institutą atstovaujantys automobiliai „Valakampių žiedo“ trasoje. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr. 105.

1963 metų gegužės 5 d., sekmadienį, Vilniuje iškilmingai atidaryta nauja automobilių žiedinė lenktynių trasa – „Valakampių žiedas“. Kovoti dėl prizų susirinko 20 dalyvių. Jų tarpe buvo ir svečiai iš Rygos ir Gorkio. Kaip ir buvo planuota, 11 val. vyriausias varžybų teisėjas – Vilniaus įgulos viršininkas B. Dzozijevas – iškvietė 10 sportinių automobilių į startą. Jų tarpe buvo tik vienas vilnietis – ATK-1 vairuotojas Vytautas Aksionaitis su sportiniu automobiliu „Estonija“. Oras pasitaikė ne pats palankiausias lenktynėms kadangi nuo ryto dangus buvo apsiniaukęs, krapnojo lietus. Nepaisant blogo oro tūkstančiai vilniečių atėjo pasižiūrėti pirmą kartą Vilniuje vyksiančių įdomių lenktynių.

Startas duotas, motorų gausmas, lenktynės prasidėjo. Vienas iš favoritų, Kauno sportininkas A. Jorudas (Nr. 78), startavo paskutinis. Starto tiesiojoje jis aplenkė net keturis varžovus, o po pirmo rato jau buvo trečias. Priekyje važiavo Kauno ATK-6 atstovai A. Klimaitis (Nr. 80) ir V. Daunys (Nr. 79). Po keturių ratų Jorudas jau buvo antras ir atrodė, kad dar po kelių ratų jis pirmaus, tačiau klastingas posūkis prie starto ir Jorudas griovyje. Lenktynės jam baigėsi. Sportinių automobilių 20 ratų distanciją pirmas įveikė A. Klimaitis, antras V. Daunys.

Įdomi istorija nutiko su V. Aksionaičiu. Po pirmo lenktynių rato jo automobilis nepasirodė, tačiau sportininkams pravažiavus dar vieną ratą jis vėl buvo trasoje. Praleidęs visus varžovus vienu ratu į priekį atkaklus lenktynininkas sugebėjo išsiveržti į pirmaujančių gretas ir užimti trečią vietą.

A. Jorudas griovyje. Jam lenktynės baigėsi. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr.105.
A. Jorudas griovyje. Jam lenktynės baigėsi. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr.105.

Po nedidelės pertraukos prie starto linijos stojo lenktyniniai automobiliai su standartiniais kėbulais – „Volgos“ ir „Moskvičiai“. Oras pagerėjo, pasirodė saulė.

Šioje klasėje nežinia kodėl kartu varžėsi akivaizdžiai skirtingų pajėgumų automobiliai, nors pagal naują klasifikaciją jų lenktynės turėjo būti vykdomos atskirai.

Vilniaus garbę gynė taksomotorų autoūkio ir LDAALR respublikinio Auto-moto klubo komandų sporto meistrai: J. Vaitėnas, V. Janikovskis, L. Šuvalovas, V. ir J. Olekos. Gorkio automobilių gamyklai atstovavo sporto meistras A. Ščerbakovas, o Rygai – pirmaatskyrininkas V. Sala.

Nuo pat pradžių į priekį išsiveržia du Vilniaus taksistai – J. Vaitėnas ir pirmaatskyrininkas J. Vizgardijskis. Lenktynės įtemptos, ratas po rato greitis didėja. Iš varžybų pasitraukia L. Šuvalovas ir V. Janikovskis. Nuvažiavus 11 ratų pirmauja Vaitėnas (Nr.10), antras Vizgardijskis (Nr. 12). Šie lenktynininkai kelis kartus pasikeičia pozicijomis, bet 27 rate į priekį išsiveržęs Vizgardijskis, 40 ratų lenktynėse, pirmos pozicijos neužleidžia ir laimi lenktynes. Trečią vietą užėmė svečias iš Gorkio A. Ščerbakovas.

Pirmos lenktynės „Valakampių žiede“ pasibaigė. Sportininkai, organizatoriai ir žiūrovai liko patenkinti. Laikraščio „Vakarinės naujienos“ pereinamasis prizas-taurė įteiktas Vilniaus taksomotorų autoūkio sportininkų komandai. Kauno ATK-6 sportininkai, parodę tokį pat rezultatą, gavo atminimo taurę. Vilniaus čempionų vardai suteikti Kauno ATK-6 mechanikui A. Klimavičiui ir vilniečiui taksi vairuotojui J. Vizgardijskiui.

Automobilių su standartiniais kėbulais kova trasoje prasidėjo. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr. 105.
Automobilių su standartiniais kėbulais kova trasoje prasidėjo. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr. 105.

„Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr. 105: „[…] – Kokia Jūsų nuomonė apie trasą, varžybų organizavimą, pačias lenktynes ? – paklausėme mes kai kurių dalyvių ir žiūrovų. A.Ščerbakovas (Gorkis): Trasa gera. Šiek tiek praplatinus ją, čia galima būtų rengti stambiausias lenktynes. Naudodamasis proga noriu palinkėti Lietuvos sportininkams statytis greitesnes ir gražesnes mašinas ir greičiau jomis važiuoti.

V. Sala(Ryga): Sekančiais metais atvažiuosime į jūsų puikią trasą visa komanda.

J. Margulanas, LDAALR Kauno Automoto klubo tarybos pirmininkas: Aš mačiau ir kitų plentų žiedus – Minsko, Kačerginės, Lužnikų. Valakampių žiedas nenusileidžia jiems. Jis labai patogus tuo, kad yra netoli miesto. Svarbiausia šiose lenktynėse tai, kad jos padės toliau vystyti auto sportą Vilniuje ir iš viso respublikoje.

L. Šuvalovas, sporto meistras, V. Izotovas, visasąjunginės kategorijos teisėjas: Kartu su eile teigiamų pirmųjų Vilniuje žiedinių automobilių lenktynių faktorių reikia pažymėti kai kuriuos trūkumus. Visų pirma tai, kad žiūrovai nebuvo informuojami apie lenktynių eigą, o tai žymiai susilpnino jų susidomėjimą lenktynėmis. Nebuvo tiksliai nustatyta vieta, kur stovėjo techninė pagalba, o tai apsunkino lenktynininkams atlikti smulkų remontą. Į visus šiuos trūkumus reikia atsižvelgti organizuojant sekančias žiedines lenktynes kuriomis sporto mėgėjai, lenktynių dalyviai parodė didelį susidomėjimą“.

Kalbant apie to meto lenktynes norėčiau pridurti, kad sovietmečiu, ypatingai XX a. 6-7 – tame dešimtmetyje, automobilių sporto entuziastai turėjo tik vienintelius rėmėjus – įmones kuriose dirbo ir tai tik tuo atveju jeigu įmonės vadovui buvo įdomus automobilių sportas arba jis jam prijautė. Reikėjo dar ir įmonės komunistų partijos lyderio pritarimo. Kelionės išlaidas į varžybas kituose miestuose ir respublikose dažniausiai apmokėdavo tos pačios įmonės. Sportininkams atitekdavo nurašyti įmonės automobiliai, iš kurių jie konstruodavo sportinius automobilius laisvu nuo darbo metu (labai svarbu) naudodami įmonės įrengimus ir išteklius. Tik vienetai galėjo sau leisti lenktyniauti nuosavu automobiliu, nes legaliai gauti automobilio agregatų buvo beveik neįmanoma. Tačiau žmonės nenorėjo būti sotūs vien sovietine propoganda. Jie stengėsi, dirbo, konstravo norėdami save realizuoti ir parodyti ką sugeba. Todėl ir citatose iš laikraščių labai dažnai minimi įmonių pavadinimai. Sportininkų laimėjimais naudojosi liaupsindami patys save komunistų partijos komitetų funkcionieriai.

1963 m. „Valakampių žiedo“ lenktynių nugalėtojai su iškovotais apdovanojimais. Kairėje A. Klimaitis, dešinėje J. Vizgardijskis. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr. 105
1963 m. „Valakampių žiedo“ lenktynių nugalėtojai su iškovotais apdovanojimais. Kairėje A. Klimaitis, dešinėje J. Vizgardijskis. „Vakarinės naujienos“ 1963 05 06 Nr. 105

1963 m. „Valakampių žiedo“ automobilių lenktynių rezultatai:

Sportinių automobilių klasė:

A. Klimaitis (Kauno ATK-6).
V. Daunys (Kaunas).
V. Aksionaitis (Vilniaus ATK-1).
Sportinių automobilių su serijiniais kėbulais klasė:

J. Vizgardijskis (Vilniaus tasomotorų parkas).
J. Vaitėnas (Vilniaus taksomotorų parkas).
A. Ščerbakovas (Gorkis).

Labai gerai praėjus pirmoms „Valakampių žiedo“ lenktynėms galima buvo tikėtis tolimesnio „Valakampių žiedo“ gyvavimo ir vystymosi. 1964 m. gegužės mėnesį antrą kartą rengiamose žiedinėse lenktynėse „Vakarinių naujienų“ laikraščio taurei laimėti rinkosi jau gerokai daugiau dalyvių nei praėjusiais metais. Užsiregistravo daugiau kaip 50 sportininkų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Tauragės, Maskvos, Viliandžio, Rygos. Lenktynės oficialiai pripažintos Lietuvos respublikos žiedinių automobilių lenktynių čempionato pirmu etapu. Tai buvo labai svarbus pasiekimas.

Lenktynėms buvo pasiruošta labai atsakingai, išleista 16 puslapių programa žiūrovams lietuvių ir rusų kalbomis, lenktynių organizacinį komitetą ir vyriausiąją teisėjų kolegiją sudarė 13 aukšto rango įvairių miesto įstaigų ir organizacijų atstovų.Buvo paskelbti lenktynių nuostatai: „Vakarinių naujienų“ laikraščio prizui žiedinių plento asmeninių-komandinių lenktynių automobiliais nuostatai.

eštadienį, gegužės 9 d. 17 val., vyko lenktynių dalyvių propagandinis automobilių paradas Vilniaus miesto gatvėmis. Laikraščiai rašė: „Į lenktynių vietą vilniečiai gali nuvykti transportu iki Antakalnio troleibusų žiedo, toliau pėsti. Startas Turniškių ir žiedinio kelio sankryžoje.Vieta individualiam transportui stovėti – šalia pašto, 7-ame Nemenčinės plento kilometre. Ryšium su lenktynėmis nuo 11 val. ryto visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimas Valakampių žiedu uždraustas.“.

Pirmauja du puikūs maskviečių automobiliai ZIL-112 S, varomi V-8 varikliais. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.
Pirmauja du puikūs maskviečių automobiliai ZIL-112 S, varomi V-8 varikliais. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.

1964 m. gegužės 10 d., sekmadienį, stebėti varžybų susirinko tūkstančiai vilniečių. 12 valandą 1963 metų respublikos čempionai, sporto meistrai, A. Smaldžiūnas ir V. Aksionaitis iškėlė respublikos vėliavą. Varžybų dalyvius pasveikino LDAALR respublikinio komiteto pirmininkas generolas J. Žiburkus. Po kelių minučių prasidėjo lenktynės. Pirmieji startavo „Moskvičiai“. Varžybų eigą išsamiai aprašė laikraščių žurnalistai. „Vakarinės najienos“: „…Tik ką startavusi , pirmyn išsiveržė mašina Nr.113, vairuojama sporto meistro vilniečio Jurgio Olekos. Įkandin jos sekė vilnietis meistras Levas Šuvalovas (Nr. 4). Toliau pirmaatskyrininkas R. Charūnas ir sporto meistras Vikis Oleka (abu Vilniaus). Ir jeigu J. Oleka, puikiai paruošęs mašiną, užtikrintai pirmavo ligi pat baigmės, tai dėl antros ir trečios vietos buvo aštriai kovojama. Septynis ratus antru ėjo Šuvalovas. Atrodė niekas nesutrukdys Vilniaus elektros skaitliukų gamyklos inžinieriui iškovoti prizinę vietą. Tačiau gedimas (jau kurį kartą !) privertė jį pasitraukti iš trasos.

Puikiai pasirodė jaunas lenktynininkas R. Charūnas, startavęs nuosava mašina. Jis lygiai praėjo visą distanciją, užėmęs trečią vietą. Ketvirtame rate Vikis Oleka buvo šeštas. Jam teko panaudoti visą savo meistriškumą ir drąsą, kad padėtis būtų ištaisyta. Aplenkęs kelis varžovus jis finišavo antras. Tik savo jaunesniojo brolio taip ir nepavyko pasivyti.“.J. Olekos vidutinis greitis buvo 99,57 km/val., o geriausias rato greitis 105,16 km/val.

Laikraštis „Sportas“: „Starterio vėlevėlės mostas į distanciją išleido 15 dviejų klasių („G“ ir „D“) bei dviejų formulių (II ir IV) automobilių. „G“ ir „D“ klasių mašinos turėjo įveikti po 40 ratų, o mažieji II ir IV formulės „ropliai“ – tik po 10 ratų. Į distanciją išrūko pačių vairuotojų rankomis pagamintos mašinos. Kiekviena jų – ne tik skirtingos spalvos, bet ir formos, išskyrus „Estonija 3“ bei dvi Maskvos Lichačiovo vardo automobilių gamyklos mašinas – nusipelniusio sporto meistro B. Kurbatovo ir jo jaunesnio draugo G. Žarkovo „mustangus“ su stikloplasto kėbulais.

Maskviečių sportiniai automobiliai ZIL-112 S su gražiu stikloplastiko kėbulu ir 240 AG varikliu Lietuvos sportininkams buvo nepavejami. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.
Maskviečių sportiniai automobiliai ZIL-112 S su gražiu stikloplastiko kėbulu ir 240 AG varikliu Lietuvos sportininkams buvo nepavejami. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.

Iš „G“ grupės mašinų ne tik savo dailia forma, bet ir puikiomis techninėmis savybėmis išsiskyrė kauniečio sporto meistro Aloyzo Jorudo mašina. Po išvakarėse įvykusių treniruočių bei kontrolinių važiavimų, daugelis tikėjosi Aloyzo pergalės. Apie ją svajojo ir pats sportininkas. Jis stengėsi kaip galima greičiau atsikratyti varžovų, bet, pradedant antrąjį ratą, įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Antrasis ratas prasideda staigiu posūkiu ties starto-finišo aikštele. A. Jorudui per pirmuosius 5 km nepasisekė atsiplėšti nuo varžovų ir prie posūkio atrūko iš karto keletas mašinų. Aloyzas atsidūrė išorinėje posūkio pusėje. Mašinos sustaugė stabdžiais, sudžeržgė ratai. Automobiliai pakeitė kryptį. Tačiau penkiasdešimt septintasis automobilis, nepaklusęs sportininko valiai, šovė į dešinę, į medį. Dulkių sūkūrys, smūgis… Neapskaičiuotas tikslo siekimas, kairiajame posūkyje vytis lyderį dešiniuojuvažiuojamosios dalies kraštu, A. Jorudui baigėsi tragiškai.

Kartu su elegantiškais ZIL lenktyniavo ir tokie sportiniai automobiliai. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.
Kartu su elegantiškais ZIL lenktyniavo ir tokie sportiniai automobiliai. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.

Sportinių automobilių (įskaiton buvo kartu imami „G“ ir „D“ klasių rezultatai) nugalėtojo vardas atiteko maskviečiui G. Žarkovui, kurio geriausias rato rezultatas – 120 km/val.

Trečiuoju po B. Kurbatovo finišavo kaunietis A. Klimaitis, kuris drauge su nugalėtoju įvykdė sporto meistro normą (siekiant aukštumų tuo metu sporto atskyriai visose sporto šakose buvo labai svarbūs).

IV formulės mašinomis („Estonia 3“) užtikrintai pirmavo vilnietis V. Aksionaitis, per 10 ratų sugebėjęs visu ratu aplenkti savo varžovus.

A. Jorudo automobilis po tragiškos avarijos. R. Senapėdžio rinkinys.
A. Jorudo automobilis po tragiškos avarijos. R. Senapėdžio rinkinys.

Labai atkakli kova vyko „Volgomis“. Šiemet tarp dalyvių nesimatė pirmojo Valakampių žiedo lenktynių nugalėtojo J. Vizgardijskio. Pirmuosius ratus labai gražiai įveikia kitas Vilniaus taksi parko vairuotojas – V. Janikovskis, bet greit jam dėl variklio gedimo tenka pasitraukti iš lenktynių. Įpusėjus varžyboms lyderiai susiskirsto į dvi grupes: dėl I ir II vietų kovoja Rygos greitosios pagalbos vairuotojai sporto meistrai V. Sala ir A. Dambis, o dėl III – IV šiaulietis V. Vaišvila ir kaunieti P. Šatas. Povilas – senas automobilizmo „vilkas“, TSRS rali eksčempionas, o Valerijus … daugkartinis respublikos motokroso čempionas. Bet debiutantas greit įrodė, jog jo rankoms paklūsta ir „Volgos“ vairas. V. Vaišvila, startavęs trečiuoju numeriu, ir lenktynes baigia trečiuoju po latvių V. Salos ir A. Dambio. Tuo pačiu jis įvykdė I atskyrio reikalavimus ir geriausiai pasirodė iš mūsiškių, davė gerą pamoką automobilininkams.

1964 m. „Valakampių žiedo“ lenktynės. A. Klimaitis vejasi lyderius. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.
1964 m. „Valakampių žiedo“ lenktynės. A. Klimaitis vejasi lyderius. M. Nėniškio rinkinys. Fotgrafas A. Nėniškis.

Komandomis nugalėjo Maskvos „Trudo“ sportininkai, kurių garbę gynė Lichačiovo vardo automobilių gamyklos meistrai B. Kurbatovas su G. Žarkovu. Jiems ir įteikta „Vakarinių naujienų“ laikraščio krištolinė taurė. Antrą vietą užėmė rygiečiai.

LTSR automobilių ir kelių transporto ministerija įsteigė keletą specialių prizų. Geriausiai pasirodžiusios svečių komandos prizas iškeliavo į Maskvą, o skirtas jauniausiai komandai – į Šiaulių autobusų-taksi ūkį.

Per varžybų uždarymą automobilininkai ir žiūrovai tylos minute pagerbė tragiškai žuvusį draugą.“.

Sportinių automobilių klasės nugalėtojai maskviečiai G. Žarkovas (kairėje) ir B.Kurbatovas su iškovotais apdovanojimais rankose. „Vakarinės naujienos“ 1964 05 11 Nr. 110.
Sportinių automobilių klasės nugalėtojai maskviečiai G. Žarkovas (kairėje) ir B.Kurbatovas su iškovotais apdovanojimais rankose. „Vakarinės naujienos“ 1964 05 11 Nr. 110.

1964 m. „Valakampių žiedo“ automobilių lenktynių rezultatai:

Sportinių automobilių klasė:

1. G. Žarkovas (Maskva).

2. B. Kurbatovas (Maskva).

3. A. Klimaitis (Kaunas).

Formulių klasė:

1. V. Aksionaitis (Vilnius).

2. ???

3. ???

Sportinių automobilių su serijiniais kėbulais „Moskvič“ klasė:

1. J. Oleka (Vilnius).

2. V. Oleka (Vilnius).

3. R. Charūnas (Kaunas).

Sportinių automobilių su serijiniais kėbulais „Volga“ klasė:

1. V. Sala (Ryga).

2. A. Dambis (Ryga).

3. V. Vaišvila (Šiauliai).

Antrasis 1964 m. Lietuvos respublikos žiedinių lenktynių čempionato ratas vyko „Kačerginės žiede“ birželio 14 dieną. Komandai nugalėtojai buvo įteikta, tragiškai žuvusio „Valakampių žiede“, sportininko Aloyzo Jorudo vardo taurė.

Liūdna, tačiau kartu su jaunu ir perspektyviu sportininku A. Jorudu anapilin iškeliavo ir „Valakampių žiedo“ trasa. Iki šiol vis dar kalbama, kad dėl šios tragiškos avarijos buvo uždraustos lenktynės Valakampiuose. 1967 metais automobilių žiedinės plento lenktynės Tibilisyje taip pat pareikalavo aukų, todėl TSRS LDAALR centro komitetas padidino lenktynių trasų saugos reikalavimus irdaugelyje šalies trasų uždraudė rengti varžybas.

Tuometinė spauda apie avariją lenktynių metu ir jos pasekmes nieko nerašė, tik laikrašti „Sportas“ 1964 05 14 Nr. 56 išspausdino nekrologą.

Teksto autorius: Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratorius Ričardas Žičkus

Energetikos ir technikos muziejus

Rodyti daugiau susijusių straipsnių
Rodyti daugiau  Ričardas Žičkus
Rodyti daugiau Vilniaus miesto studija

PARAŠYKITE KOMENTARĄ

Pakomentuok pirmas!

Pranešti apie
avatar