Išsamiai apie Vilniaus istoriją, architektūros ir kitus lankytinus objektus galite paskaityti knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“. Tai leidinys apie beveik 60 Vilniaus vietovių. Pateikiama informacija apie 21 Vilniaus seniūniją (Antakalnį, Fabijoniškes, Grigiškes, Justiniškes, Karoliniškes ir t. t.) ir joms priklausančias mažesnes vietoves. Šios knygos tekstai daugiausia yra publikacijų santraukos, parengtos pasinaudojant įvairių autorių, rašiusių apie Vilnių, darbais. Jie nurodomi prie kiekvieno teksto pateikiamuose literatūros sąrašuose. Leidinys iliustruotas šių dienų nuotraukomis ir senąja ikonografija, saugoma Lietuvos muziejuose ir bibliotekose. Knyga skiriama moksleiviams ir visiems besidomintiems miestu.
Vilnius vis kitoks – romantiškas savo senamiesčio gatvelėmis, svajingas vilnijančiame Užupyje, siekiantis debesis Šnipiškėse, vėjuotose Fabijoniškėse, paslaptingas Markučiuose… Tiek daug paslapčių ir neatrastų vietų Vilnius slepia. Pasižvalgykime po Vilnių kartu.
Pilaitė
Pilaitė – naujausias daugiaaukščių ir daugiabučių namų mikrorajonas, pradėtas statyti XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Vietovės plano projektas dažnai keitėsi ir tik 1998 m. buvo nustatytos pagrindinės teritorijos plėtros kryptys. Bet Pilaitės istorija daug senesnė nei dabar stovintys daugiaaukščiai namai. Prieš penkis šimtus metų čia būta lietuvių pilies ir kovota su kryžiuočiais. Istorikas Mykolas Balinskis teigia, kad Pilaitė seniau buvo vadinama Viršilų Sudervės vardu. Čia ant piliakalnio stovėjusi lietuvių pilis, saugojusi kelią į Vilnių. Piliakalnio papėdėje ne kartą kovėsi lietuviai su kryžiuočiais, galbūt todėl kitas šioje vietoje esantis piliakalnis vadinamas Kryžiuočių kapais. Vietovėje stovėjusi pilis davė vardą ir apylinkėms. XIX a. greta buvo dvi gyvenvietės – Papilėnai ir Papilaičiai.
XVI a. ant Pilaitės piliakalnio buvo pastatyta gynybinė – reprezentacinė pilis. 1655 m. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kovojant su Maskva pilis buvo sugriauta ir nebeatstatyta. Šalia įkurtas dvaras ir gyvenvietė. Dvarui priklausiusių oficinos, vandens malūno, lentpjūvės ir kalvės pastatai, iš dalies perstatyti, išliko iki mūsų dienų. XVII-XX a. Pilaitės dvaras turėjo ne vieną šeimininką. Kurį laiką vietovė buvo Jėzuitų nuosavybė, 1782 m. čia buvo pastatyta medinė šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia. XIX a. pr. dvaras priklausė Vilniaus universitetui, buvo įsteigtas mokomasis ūkis ir pirmoji Lietuvoje agronomijos mokykla. Uždarius Vilniaus universitetą dvare veikė drobės ir siūlų balinimo fabrikas. XIX a. pirmoje pusėje neoklasicistiniuose rūmuose gyveno sąmoju ir keistenybėmis garsėjusi LDK pakamario Stanislovo Radvilos duktė, grafienė Ana Barbara Olimpija Radvilaitė-Mostovska, parašiusi apysaką apie „Pilaitės vaiduoklį“.
O ką įdomaus Pilaitėje galėtume pamatyti šiandien? Nuo kitų sostinės mikrorajonų Pilaitė, pirmiausia, skiriasi geografine padėtimi – mikrorajonas įsikūręs savitoje salelėje. Į Pilaitę galima patekti įveikus kelių kilometrų dykvietę, už kurios pasitinka pilki daugiaaukščiai namai su puikia medžių juosta ant kalvelių. Pilaitė buvo kurta pagal vakarietišką modelį – stengtasi jau statant namus galvoti apie gyventojų bendruomenes, sukurti jaukias erdves, Dėl šios priežasties Pilaitė išsiskiria savo projektavimu, čia įrengti uždari kiemai – trijų, keturių daugiabučių apsuptoje teritorijoje įrengtos poilsio ir žaidimų aikštelės. Dalis mikrorajono gatvių pavadintos garsių Mažosios Lietuvos vietovių ir žmonių vardais.
Pilaitė išskirtinė ir gamta, tai viena vaizdingiausių Vilniaus vietovių. Pasivaikščiojus po apylinkes galima išsimaudyti Gilužio ir Salotės ežeruose, pasigrožėti sraunaus Sudervėlės upelio krantais, pamatyti ledynų sustumtų vaizdingų moreninių kalvų, vandens išplautų pakriaušių. Pilaitėje dar galima apžiūrėti du piliakalnius, buvusio Pilaitės dvaro sodybos pastatus, parką. Prie buvusio dvaro ir Sudervėlės tvenkinių stovi atstatytas malūnas, jo kieme galima pamatyti girnas ir kitus senovinius įrenginius, o viduje – senųjų vandens malūnų įrangos ekspozicija.
Jūsų dėmesiui elektroninė leidinio versija:
