Pilies kalnas, apsuptas upių, buvo patogi vieta piliai statyti ir didesnei gyvenvietei kurtis. Kaip rodo archeologiniai tyrinėjimai, Pilies kalne dar neolite buvusi gyvenvietė. IX a. kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI–XIII a. čia jau stovėjusi medinė pilis. Ankstyvoji pilies istorija glaudžiai susijusi ir su paties miesto kūrimosi istorija.

Valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, Vilnius jau žinomas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o 1323 m. Gedimino sutartyje su Kryžiuočių ordinu pirmąkart paminėta ir Vilniaus pilis. Dažnai Aukštutinė pilis ir vadinama Gedimino pilimi. Valdant pirmiesiems Gediminaičių dinastijos valdovams, Vilniaus Aukštutinė pilis buvo reikšminga ne tik kaip politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, bet kartu su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarė sostinės gynybinį kompleksą, sėkmingai atlaikiusį XIV a. antroje pusėje suintensyvėjusį Kryžiuočių ordino puolimą. Gaisrui sunaikinus medinę pilį, XV a. pradžioje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatyta mūrinė pilis, kurios liekanos išliko ligi šiol.

Dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, raižė Boleslawas Pucas. 1882 m. Medžio raižinys. LNM
Dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis, raižė Boleslawas Pucas. 1882 m.
Medžio raižinys. LNM
Iliustracija iš Napaleono Kitkausko knygos „Vilniaus pilys“. Išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013 m.
Iliustracija iš Napaleono Kitkausko knygos „Vilniaus pilys“. Išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013 m.
P. Smuglevičius, Vilniaus pilys. 1785 m.
P. Smuglevičius, Vilniaus pilys. 1785 m.

Ilgainiui keičiantis valstybės padėčiai, pilis prarado savo paskirtį, o gaisrai ir karai, po kurių ji nebuvo remontuojama, pilį niokojo. 1610–1613 m. pilies rūsiuose veikė kalėjimas, o Aukštutine pilimi, kaip gynybine tvirtove paskutinį kartą buvo pasinaudota 1655–1661 m. kare. Joje kurį laiką buvo įsikūrusi Maskvos kariuomenė. Nuo tada pilis buvo visiškai apleista ir pamažu nyko ir iro.

Gedimino kalnas Vilniuje. Dail. Józefas Marszewskis, 1861 m.
Gedimino kalnas Vilniuje. Dail. Józefas Marszewskis, 1861 m.
Katedros ir Gedimino pilies vaizdas. 1873-1881 m.
Katedros ir Gedimino pilies vaizdas. 1873-1881 m.
Pilies kalnas apie 1860, nuotrauka Abdon Korzon.
Pilies kalnas apie 1860, nuotrauka Abdon Korzon.
Bernardinų sodas ir Gedimino pilis. Apie 1895 m. Nuotrauka: S.F. Fleury
Bernardinų sodas ir Gedimino pilis. Apie 1895 m. Nuotrauka: S.F. Fleury
Pilies kalnas 1899
Pilies kalnas 1899

Pilies gynybinės funkcijos buvo prisimintos XIX a., kai Vilniaus pilių teritorijoje, Rusijos caro įsakymu 1831 m. buvo įkurta tvirtovė. Imta rūpintis ir Aukštutinės pilies griuvėsiais: buvo nugriautos Aukštutinės pilies pietinio ir šiaurinio bokštų liekanos, vakarinė ir šiaurinė sienos, konservuoti pilies mūrai, sutvirtintas slenkantis pilies kalnas. 1838 m. ant vakarinio bokšto buvo pastatytas dviaukštis medinis optinio telegrafo antstatas. Pilių teritorijoje likvidavus tvirtovę, 1896 m. Pilies kalno šlaite buvo nutiestas naujas kelias, kalno šlaitai apsodinti medžiais, vakariniame bokšte įrengta kavinė. Tarpukaryje buvo tęsiami konservavimo darbai.

Pilies kalnas 1905 m.
Pilies kalnas 1905 m.
Gedimino pilis 1906 m.
Gedimino pilis 1906 m.
Gedimino pilis 1910
Gedimino pilis 1910
Gedimino pilis 1912 m.
Gedimino pilis 1912 m.
Gedimino pilis 1912 m. Nuotrauka: Jan Bulhak
Gedimino pilis 1912 m. Nuotrauka: Jan Bulhak
Gedimino pilis 1912 m. Nuotrauka: Jan Bulhak
Gedimino pilis 1912 m. Nuotrauka: Jan Bulhak

Vilniaus katedra ir Gedimino pilis apie 1917 m. Fotografas A.Heeras
Vilniaus katedra ir Gedimino pilis apie 1917 m. Fotografas A.Heeras
Potvynis 1931.04.25
Potvynis 1931.04.25

Lietuvos karių rikiuotė prie Gedimino pilies 1939 m. spalio 29 d.
Lietuvos karių rikiuotė prie Gedimino pilies 1939 m. spalio 29 d.
Gedimino pilies bokštas prieš Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremoniją. 1939 10 29 m. Nuotrauka: S. Kolupaila.
Gedimino pilies bokštas prieš Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremoniją. 1939 10 29 m. Nuotrauka: S. Kolupaila.

1918 m. Lietuvai atkūrus valstybę, 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte buvo iškelta Lietuvos vėliava. Deja, neilgam. Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų, ir tik 1939 m. spalio 29 d. Pilies bokšte vėl suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Antrojo pasaulinio karo metu gerokai nukentėjo vakarinis pilies bokštas.

Restauruojamas Gedimino pilies bokštas. Vilnius, 1948 m. Fot. J.Šapyra.
Restauruojamas Gedimino pilies bokštas. Vilnius, 1948 m. Fot. J.Šapyra.

Po karo, nors Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, bokštas buvo atstatytas ir 1960 m. sutvarkius kalno teritoriją, konservavus kitų pilies statinių fragmentus, vakariniame bokšte buvo atidarytas Pilies muziejus, kuris nuo 1968 m. tapo Lietuvos nacionalinio (tuo metu Istorijos ir etnografijos) muziejaus padaliniu. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, 1988 m. spalio 7 d. pilies bokšte vėl iškelta Lietuvos vėliava, o 1995 m. suremontavus Pilies bokštą, duris atvėrė atnaujinta ekspozicija. Nuo bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi nepriklausomos Lietuvos sostinės panorama. Pilies bokštas su Lietuvos valstybės vėliava tapo tautos kovų už nepriklausomybę ir valstybingumą simboliu.

Gedimino pilies bokštas 1957 m. Nuotrauka: S. Šimanskis
Gedimino pilies bokštas 1957 m. Nuotrauka: S. Šimanskis

Šaltinis: Miestai.net, Lietuvos nacionalinis muziejus

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

89 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar girdėjote kaukiančias perspėjimo sirenas?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist