Paprastą sprendimą siūlau – pradėti kalvos pakilimą iš nedidesnio nei 2-3 metrų atstumo nuo plokščiosios aikštės dalies sklandžiu pakilimu iki aukščiausios 2-3 m aukščio kalvos dalies. Didžiąją dalį siūlau išlaikyti plokščią. Tai galėtų būti traktuojama kaip pastatas, mažoji architektūros forma ar skulptūra, bet ne reljefas nes šis objektas sudarytų apie 1/100 dalį visos Lukiškių aikštės ploto.
P.S. O kaip su ketaus žibintais ant raudono granito postamentų ir ketaus suolais. Jie irgi yra vertingosios savybės ir jų Labašausko projekto vizualizacijoje nesimato 🙂 ?
Ar tikrai KPD tarybai sunkiau is Kulturos paveldo objekto akto apraso isimti viena eilute “1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas” ir naujai patvirtinti akta tikslinant duomenis, ar toliau kelti diskusijas, keisti projekta, gal vel Vyti grazinti? Ir vel viska vilkinti, skelbti nauja konkursa ir t.t.
Paprastą sprendimą siūlau – pradėti kalvos pakilimą iš nedidesnio nei 2-3 metrų atstumo nuo plokščiosios aikštės dalies sklandžiu pakilimu iki aukščiausios 2-3 m aukščio kalvos dalies. Didžiąją dalį siūlau išlaikyti plokščią. Tai galėtų būti traktuojama kaip pastatas, mažoji architektūros forma ar skulptūra, bet ne reljefas nes šis objektas sudarytų apie 1/100 dalį visos Lukiškių aikštės ploto.
O gaila, būtų 0,5 mln.eurų vertės pilkapis.???
P.S. O kaip su ketaus žibintais ant raudono granito postamentų ir ketaus suolais. Jie irgi yra vertingosios savybės ir jų Labašausko projekto vizualizacijoje nesimato 🙂 ?
Ar tikrai KPD tarybai sunkiau is Kulturos paveldo objekto akto apraso isimti viena eilute “1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – lygus reljefas” ir naujai patvirtinti akta tikslinant duomenis, ar toliau kelti diskusijas, keisti projekta, gal vel Vyti grazinti? Ir vel viska vilkinti, skelbti nauja konkursa ir t.t.